Į ES Ūkio apskaitos duomenų tinklą (ŪADT) atrenkami ūkiai pagal tam tikrus požymius, atspindinčius atskirų šalių ūkių visumą. Žemės ūkio produkcijos gamintojų ūkinės ir finansinės veiklos rezultatų tyrimo pagrindu formuojamas ŪADT, kurio paskirtis – kaupti ir apdoroti informaciją, atspindinčią šalies žemės ūkio būklę. Lietuva įsipareigojusi Europos Komisijai (EK) teikti 1000 respondentinių ūkių duomenis. Pateikiame Panevėžio rajono respondentinių ūkių 2011 m. duomenų analizę.
Informaciją apie kiekvieną ūkį sudaro: natūriniai-struktūriniai (žemės plotų panaudojimas pasėliams ir ganykloms, gyvulių skaičius, darbo sąnaudos), ekonominiai duomenys (turtas, paskolos, pardavimų pajamos, produkcijos vertė, atsargos, gamybos sąnaudos, subsidijos).
Už 2011 m. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Panevėžio r. biuro darbuotojai Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui pateikė 43 respondentines anketas, atspindinčias ūkių gamybinius ir finansinius rodiklius. 2010–2011m. duomenys apie vidutinį augalų derlingumą pateikiami lentelėje.
Vidutinio augalų derlingumo palyginimas, t/ha
Lyginant 2011 m. duomenis su 2010 m. paaiškėjo, kad sumažėjo tik kviečių derlius. Mažesnį žiemkenčių derlingumą lėmė nepalankios žiemojimo sąlygos. Rapsų derlingumas liko toks pat, o miežių, kvietrugių ir bulvių didėjo daugiau kaip 0,5 t/ha.
Kviečių derlingumas ūkiuose 2011 m. buvo nuo 1,84 t/ha iki 4,79 t/ha, miežių – nuo 1,2 t/ha iki 5,5 t/ha, bulvių – nuo 8 t/ha iki 31,4 t/ha. Derlingumui didžiausios įtakos turėjo dirbamos žemės našumas, naujos technikos, pažangių dirvos dirbimo metodų taikymas.
Repondentiniuose ūkiuose laikyta nuo 2 iki 67 karvių. Vidutinis primilžis iš karvės – 4797 kilogramai. Mažesni primilžai tuose ūkiuose, kuriuose laikomos tik kelios karvės, neperkami visaverčiai pašarai, galvijų priežiūros darbai mažai mechanizuoti, trūksta technikos arba ji pasenusi. Kiaulės auginamos 5 respondentiniuose ūkiuose.
Optimalios gamybos pagrindinis tikslas – maksimalus pelnas, įvertinant gamtines sąlygas, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves, materialinių ir darbo išteklių reikmę, žemės ūkio produkcijos kainas, gamybos sąnaudas bei subsidijas. Analizuojant finansinę veiklą, atkreiptinas dėmesys į bendrąją produkciją, turto apyvartumą bei kapitalo pakankamumą. Vidutiniškai vienam respondentiniam ūkiui tenkanti bendroji augalininkystės produkcija – 589900 Lt, gyvulininkystės – 555682 Lt. Vidutinis gamybinės komercinės veiklos pelnas – 189204 Lt.