Panevėžio rajono 2012 m. respondentinių ūkių analizė

Marija Meškauskienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Panevėžio r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2013-11-18

Europos Sąjungos šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, stebima žemės ūkio padėtis, ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Tai atlikti padeda unifikuota informacinė sistema – Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT). Tiriami prekiniai ūkiai, kurių ekonominis dydis ne mažesnis kaip 4 tūkst. eurų.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Iš Lietuvos į ŪADT patenka ūkiai iš visų rajonų. Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis teikia savanoriškai.

Analizuoti 37 rajono ūkių duomenys

Už 2012 m. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Panevėžio r. biuro konsultantės užpildė 37 respondentines anketas, atspindinčias ūkių gamybinius ir finansinius rodiklius. Iš surinktų duomenų matyti, kad pagal žemės plotą rajone vyrauja didesni nei vidutiniai ūkiai. Rajone vieno ūkio plotas yra vidutiniškai 185,75 ha, kai tuo tarpu Lietuvoje 2011 m. vidutinis ūkio dydis – 42,21 hektaro. Iš 37 respondentinių ūkių 20 vertėsi tik augalininkyste, 2 – daržininkyste, 1 –sodininkyste, 14 ūkių buvo mišrūs. Analizuojamų ūkių dydis – nuo 11,32 iki 880,3 hektaro.

Rajono respondentiniuose ūkiuose daugiausia auginta kviečių, miežių, rapsų. Lygindami 2012 m. su ankstesniais metais matome, kad didžiausias grūdinių augalų derlingumas pasiektas 2012 m., tik bulvių derlingumas 2012 m. mažesnis nei 2010 ir 2011 metais.

1 lentelė.Vidutinis augalų derlingumas Panevėžio rajono ūkiuose 2010–2012 m., t/ha

Vidutinis karvių skaičius respondentiniuose ūkiuose – 27. Daugiausia jų laikyta tik viename ūkyje – 70. Reikia pažymėti, kad didelių pienininkystės ūkių tarp analizuojamų nėra. Vyrauja ūkiai, kuriuose laikyta 10–30 karvių. Vidutinis primilžis iš karvės – 4509 kg pieno, t. y. 12 proc. mažesnis už Lietuvos vidurkį. Tokį mažėjimą lėmė nedideli primilžiai mažesniuose ūkiuose. Didžiausias primilžis iš karvės viename ūkyje – 7928 kg pieno per metus. Penimų kiaulių (14 vnt.) 2012 m. augino tik vienas respondentas.

Analizuojant finansinę veiklą, atkreiptinas dėmesys į bendrąją produkciją, turto apyvartumą ir kapitalo pakankamumą. Vidutiniškai vienam respondentiniam ūkiui tenkanti bendroji augalininkystės produkcija 2012 m. – 695727 Lt, 2011 m. – 589900 Lt, gyvulininkystės 2012 m. – 132909 Lt, o 2011 m. buvo 555682 Lt. Vidutinis gamybinės komercinės veiklos pelnas 2012 m. – 247344 Lt, 2011 m. – 189204 Lt. 2012 m. pelnas iš gamybos padidėjo 37 proc., lyginant su 2011 metais. Tai lėmė geri derliai ir aukštos grūdų supirkimo kainos.

Skaičiuojant veiklos efektyvumo rodiklius, apskaičiuotas kapitalo pakankamumo rodiklis, kuris apibūdina ūkio nepriklausomybę nuo kreditorių. Šis rodiklis parodė, kad 83 proc. rajono respondentinių ūkių turto įsigyta nuosavomis lėšomis. Bendrasis įsiskolinimo koeficientas – 0,17. Tai rodo, kad Panevėžio r. ūkiai gana stabilūs, nes įsigyjant turto naudojama daugiau nuosavų lėšų nei skolintų. Turto apyvartumo rodiklis parodė, kad 1 turto litas uždirba 0,38 Lt pajamų. Šis rodiklis parodo, kad turtas valdomas efektyviai. Subsidijų dalies pajamose rodiklis rodo, kad rajone vidutiniškai 17,35 proc. visų pajamų sudaro gautos tiesioginės išmokos, o tai 4,9 proc. mažiau negu vidutiniškai Lietuvoje 2011 m., ir 16 proc. mažiau nei 2011 metais. Tam įtakos turėjo taikoma tiesioginių išmokų moduliacija. Pieno savikaina, skaičiuojant iš kintamųjų išlaidų – 0,37 Lt/kg. Šis rodiklis parodė, kad 1t pieno pagaminti reikia 370 Lt išlaidų. Visa tai parodyta 2 lentelėje:

2 lentelė.Vidutiniai respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodikliai

Parengta pagal biure ūkio apskaitos konsultančių atliktą 2012 m. respondentinių ūkių analizę.