Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Panevėžio r. respondentinių ūkių duomenų apžvalga
Aušra Križevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Panevėžio r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė
2021-10-19
© LŽŪKT nuotr.
Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT, angl. FADN – Farm Accountancy Data Network) – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrai žemės ūkio politikai įgyvendinti. ŪADT yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis. LŽŪKT Panevėžio r. biure 2021 m. užpildytos 33 respondentinių ūkių anketos.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsakinga už duomenų surinkimą. Duomenys apie 2020 apskaitos metų gamybinę finansinę veiklą surinkti iš ūkininkų, tvarkančių buhalterinę apskaitą dvejybine arba supaprastintąja sistema, laikantis savanoriškumo ir konfidencialumo principų.
Panevėžio r. ūkiai 2020 m. dirbo apie 18 tūkst. ha, kas sudarė 2,5 proc. bendro Lietuvos ūkių ploto. Panevėžio rajone dominavo ūkiai, deklaruojantys nuo 100 iki 200 ha ir tai sudarė apie 28 proc., nuo 50 iki 75 ha siekė 12 proc., per 500 ha – 7 proc. visų ūkių. 
1 pav. Panevėžio r. ūkių pasiskirstymas pagal dirbamos žemės plotą 2020 m., proc.
Panevėžio rajone didžiausią dalį užima augalininkystės ūkiai, kurie verčiasi javų, rapsų ir ankštinių augalų auginimu – 68 proc. Likusi dalis – mišrūs ūkiai vyraujant augalininkystei arba gyvulininkystei – po 9 proc., pienininkystės – 6 proc., daržininkystės – 4 proc., mėsinės gyvulininkystės – 3 proc. ir mažiausią dalį sudaro uogininkystės ūkiai, apie 1 proc.
2 pav. Panevėžio r. ūkių pasiskirstymas pagal ūkio šaką 2020 m., proc.
Labai svarbus ūkininkavimo kriterijus yra derlingumas. Jis labai priklauso nuo vietos, naudojamų trąšų ir augalų apsaugos priemonių kiekio bei kitų faktorių.
1 lentelė. Panevėžio r. respondentiniuose ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumas, t/ha
3 pav. Panevėžio r. respondentinių ūkių pasėlių derlingumas 2018–2020 m.
Panevėžio r. ūkininkams, auginantiems javus, rapsus ir ankštinius augalus, 2020 m. buvo sėkmingi. Lyginant šio rajono derlingumą 2018–2020 m. laikotarpiu matyti, kad Panevėžio r. respondentinių ūkių kviečių, rapsų, pupų derlingumas 2020 m. buvo didesnis nei 2018 ir 2019 m., miežių ir žirnių išliko panašus, kaip ir 2018 m., tačiau daržovių derlius 2020 m. sumažėjo, lyginant su 2018 ir 2019 m. derliumi.
2 lentelė. Panevėžio r. respondentinių ūkių parduotos produkcijos kaina 2018–2020 m., Eur/t
4 pav. Panevėžio r. respondentinių ūkių produkcijos kainos 2018–2020 m.
Iš grafiko matyti, kad 2020m. Panevėžio r. respondentiniuose ūkiuose, lyginant su 2018 m., visos nagrinėjamos produkcijos kainos krito, tik rapsų ir žirnių kaina išliko panaši. Lyginant 2020 su 2019 m., bulvių kaina krito 25,72 proc., morkų – 19,26 proc., pupų – 9,35 proc. Rapsų kaina, 2020 m. lyginant su 2019 m., kilo 2,64 proc., žirnių – 6,12 proc., kviečių – 3,01 proc. Miežių kaina išliko panaši ir 2020, ir 2019 m.
Analizuoti ūkių veiklos ekonominiai rodikliai
Grynasis pelningumas yra vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių ūkio veiklos efektyvumą. Šio rodiklio reikšmė rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno.
5 pav. Grynojo pelningumo rodikliai Panevėžio r. ir Lietuvoje
Atlikus respondentinių ūkių analizę, matyti, kad 2020 m. grynasis pelningumas buvo 0,37, o visos Lietuvos mastu – 0,39. Panevėžio r. respondentų 1 pardavimo euras uždirbo 0,02 Eur mažiau pelno, nei visos Lietuvos respondentai.
6 pav. Grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodikliai Panevėžio r. ir Lietuvoje
Grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodo ūkio gebėjimą gauti pelno, negavus išmokų. Iš diagramos matyti, kad Lietuvos mastu 2018 ir 2019 m. laikotarpiu reikšmė yra neigiama, tačiau 2020 m. – teigiama. Tai reiškia, kad 2018 ir 2019 m. Lietuvos ūkiai be tiesioginių išmokų būtų patyrę nuostolių, tik 2020 m. būtų pelningi ir be dotacijų. Panevėžio r. respondentų taip pat, kaip ir visos Lietuvos ūkių, 2018 ir 2019 m. reikšmė buvo neigiama, o 2020 m. teigiama. Apibendrinant galima teigti, kad 2018 ir 2019 m. Panevėžio r. ūkiai buvo priklausomi nuo tiesioginių išmokų, o 2020 m. buvo pelningi ir be jų.
Skolos rodiklis rodo, kokia ūkio turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Kuo didesnė reikšmė, tuo didesnė finansinė rizika. Be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros. Šio rodiklio reikšmė optimaliausia iki 0,6 punkto, tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama didesnė finansinė rizika, tuo sunkiau susiklosčius nepalankioms sąlygoms bus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą.
7 pav. Skolos rodiklis 2018–2020 m.
Analizuojant skolos rodiklį rajono ūkiuose, matyti, kad skolinimosi lygis 2019 ir 2020 m. buvo didesnis nei vidutiniškai visos Lietuvos respondentinių ūkių, 2018 m. jis išliko toks pats. Panevėžio r. ūkių 2020 m. buvo 0,40, o Lietuvos – 0,24, tačiau jis neviršija rekomenduojamos normos ir dėl to galima teigti, kad Panevėžio r. respondentiniai ūkiai nepatiria grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai ūkio veiklai.
