Gegužės 02 d., ketvirtadienis | 24
Panevėžio r. respondentinių ūkių 2022 m. duomenų analizė
Asta Varanauskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Panevėžo r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė
2023-11-21
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
ES Ūkių apskaitos duomenų tinkle 41 respondentinė anketa, atspindinti 2022 m. Panevėžio r. respondentinių ūkių gamybinius ir finansinius rodiklius.
Kasmet atliekamas žemės ūkio produkcijos gamintojų savanoriškas ūkinės-finansinės veiklos rezultatų tyrimas, kurio pagrindu formuojamas ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT). Jo paskirtis – kaupti ir apdoroti informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrąją situaciją ūkyje, reikalingą šalies žemės ūkio būklei atspindėti.
Tyrimų rezultatai naudojami šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros politikai formuoti ir teikti duomenis Europos Komisijai. ŪADT Europos Sąjungoje veikia nuo 1965 m., Lietuvoje žemės ūkio veiklos apskaitos duomenys pradėti skelbti nuo 1996.
Kiekviena ES šalis privalo Europos Komisijai teikti ūkių apskaitos duomenis. Lietuvoje už jų surinkimą, sisteminimą, tikslumą ir patikimumą atsakingas Žemės ūkio duomenų centro ūkių apskaitos duomenų tinklo skyrius, kuris susistemintus duomenis pateikia Europos Komisijai.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba bendradarbiauja, parenka ūkius ŪADT tyrimams, atsakingai žiūri į duomenų surinkimą, tikslumą, patikimumą ir juos pateikia Žemės ūkio duomenų centro ūkių apskaitos duomenų tinklo skyriui.
Analizuoti 41 Panevėžio r. ūkių duomenys
Už 2022 m. penkios LŽŪKT Panevėžio r. biuro konsultantės pateikė 41 respondentinę anketą, atspindinčias ūkių gamybinius ir finansinius rodiklius. Analizuoti įvairaus dydžio ūkiai. Panevėžio r. ūkiai 2022 m. dirbo apie 18 tūkst. ha, tai sudarė beveik 2,5 proc. bendro Lietuvos ūkių ploto.
1 pav. Panevėžio r. ūkių pasiskirstymas pagal dirbamos žemės plotą 2022 m., proc.
Pagal 1 pav. matyti, kad 2022 m. Panevėžio r. dominavo ūkiai, deklaruojantys nuo 100 iki 200 ha ir tai sudarė apie 26 proc., nuo 0 iki 30 ha – 18 proc., nuo 75 iki 100 ha siekė beveik 15 proc., nuo 50 iki 75 ha buvo beveik 12 proc., didžiausi ūkiai, dirbantys per 500 ha – 7 proc. visų ūkių.
Pagal 2 pav. matyti, kad Panevėžio r. dominavo augalininkystės ūkiai, kurie vertėsi javų, rapsų ir ankštinių augalų auginimu – 64 proc. Likusieji buvo: 10 proc. – gyvulininkystės ūkiai; mišrūs ūkiai, vyraujant gyvulininkystei – 9 proc.; vyraujant augalininkystei – 8 proc.; daržininkystės – 4 proc., uogininkystės – 4 proc. ir mažiausią dalį sudarė sodininkystė ūkiai, t. y. apie 2 proc.
2 pav. Panevėžio r. ūkių pasiskirstymas pagal ūkio šaką 2022 m., proc.
Kadangi Panevėžio r. dominavo augalininkystės ūkiai, vienas iš svarbiausių jų kriterijų yra derlingumas. Jis labai priklauso nuo vietos, naudojamų trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimo kiekio. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad augalininkystės ūkiai ypatingai priklausomi nuo meteorologinių sąlygų, kurios taip pat daro įtaką derlingumui.
3 pav. Panevėžio r. augalininkystės ūkių produkcijos derlingumas 2020–2022 m.
Lyginant derlingumą 2020–2022 m. laikotarpiu, 3 pav. matyti, kad Panevėžio r. ūkių kviečių, miežių, rapsų, kvietrugių ir rugių derlingumas 2022 m. buvo mažesnis nei 2020 m., o didesnis už 2021 m., grikių, žirnių ir pupų derlingumas 2022 m. buvo didesnis lyginamuoju laikotarpiu. Derlingumo sumažėjimui darė įtakos meteorologinės sąlygos gegužės ir birželio mėnesiais, kai grūdiniai augino varpas, trūko lietaus, dėl to jie nespėjo užauginti varpų ir pradėjo jas brandinti.
4 pav. Lietuvos respondentinių ūkių vidurkio ir Panevėžio r. augalininkystės ūkių produkcijos derlingumo 2022 m. palyginimas
Pagal 4 pav. matyti, kad Panevėžio r. grūdinių augalų derlingumas buvo šiek tiek didesnis, lyginant su visos Lietuvos vidurkiu. Panevėžio r. 2022 m. didesnis derlingumas buvo kvietrugių (4,66 t/ha) ir tai sudarė 0,9 t/ha daugiau nei Lietuvos ūkių vidurkis. Avižų derlingumas buvo 0,49 t/ha, o žirnių 0,34 t/ha didesnis lyginant su Lietuvos.
5 pav. Panevėžio r. augalininkystės ūkių produkcijos kainos 2020–2022 m.palyginimas
5 pav. lygindami trejų metų augalininkystės produkcijos kainą, matome beveik visos produkcijos kainos kilimą. Tai lėmė karas Ukrainoje, taip pat mažesnis kiekis užaugintos produkcijos. 2022 m. lyginant su 2020, augalininkystės produkcijos, t. y. kviečių, miežių, kvietrugių, rugių ir žirnių kaina kilo dvigubai. Apie 60 proc. aukštesnė kaina 2022 m., lyginant su 2020 m., buvo rapsų, pupų ir grikių, apie 20 proc. pakilo avižų kaina. Taip pat 6 pav. palygintas Lietuvos augalininkystės produkcijos kainos vidurkis su Panvežio r., kur matome, kad kviečių, miežių, rapsų ir grikių kaina yra labai panaši į Lietuvos vidutinę. Rugių, avižų ir pupų kaina už toną 2022 m. buvo 5 proc. žemesnė nei Lietuvos vidurkis.
6 pav. Lietuvos vidurkis ir Panevėžio r. augalininkystės ūkių produkcijos kainos palyginimas 2022 m.
Kaip buvo matyti 2 pav., Panevėžio r. gyvulininkystės ūkiai sudarė tik 10 proc., o mišrūs ūkiai, vyraujant gyvulininkystei – 9 proc. respondentinių ūkių. 7 pav. lygindami vidutinį karvių skaičių Lietuvoje ir Panevėžio r. nuo 2020 iki 2022 m., matome, kad Panevėžio r. ūkiuose vidutinis karvių skaičius 40 proc. mažesnis nei Lietuvos ūkių vidurkis. Panevėžio r. vidutinis karvių skaičius nuo 2021 m. išlikęs toks pat ir 2022 m., t. y. 17 vnt., ir 2 daugiau nei 2020 metais.
7 pav. Vidutinis melžiamų karvių skaičius Panevėžio r. ir Lietuvos respondentiniuose ūkiuose 2020–2022 m.
8 pav. Vidutinis primilžis iš vienos karvės 2020 –2022 m., t
Nors vidutinis karvių skaičius Panevėžio r. daug mažesnis nei Lietuvos vidurkis, vidutinis primilžis iš vienos karvės ( 8 pav.) 2020 m. labai panašus į Lietuvos vidutinį. Tačiau 2022 m. Lietuvoje vidutinis primilžis iš vienos karvės yra 6 t, o Panevėžio r. 2022 m. – 4,15 t, tai yra 1,85 t mažiau.
Mažesni primilžiai ūkiuose, kuriuose melžiama mažiau karvių, neparenkami visaverčiai pašarai, neinvestuojama į galvijų priežiūrą, trūksta technikos arba ji pasenusi.
9 pav. Pieno kaina 2020– 2022 m., Eur/t
Pieno kaina, lyginant Lietuvos respondentinių ūkių vidurkį su Panevėžio r., nuo 2020 iki 2021 m. buvo labai panaši. Tik 2022 m. Panevėžio r. ūkiai už 1 t pieno gavo 10,40 Eur mažiau nei Lietuvos vidurkis.
Analizuoti ūkių ekonominiai rodikliai
Grynasis pelningumas yra vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių ūkio veiklos efektyvumą. Jisrodo, kiek vienas pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Aukšta rodiklio reikšmė rodo tikimybę, kad grynasis pelnas gautas ne tik iš žemės ūkio veiklos (pvz. pajamos, gautos už parduotą kombainą ar žemės nuomą, t. y. jos nesusijusios su pagrindine ūkio veikla).
10 pav. Panevėžio r. ir Lietuvos ūkių grynojo pelningumo 2020–2022 m. palyginimas
Atlikus ūkių analizę, matyti, kad 2022 m. Panevėžio r. ir visos Lietuvos ūkių grynasis pelningumas buvo vienodas – 0,39. Panevėžio r. vienas pardavimo euras 2021 m. uždirbo 0,02 Eur daugiau pelno, nei visos Lietuvos respondentai.
Grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis rodo, kiek grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo vienas pardavimo pajamų euras. Šis rodiklis parodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos. Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama, rodo, kad ūkis priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų.
11 pav. Grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklių 2020–2022 m. palyginimas
Iš 11 pav. matoma, kad Lietuvos mastu 2020 ir 2021 m. laikotarpiu reikšmė yra neigiama, tačiau 2022 m. – teigiama. Tai reiškia, kad 2020 ir 2021 m. Lietuvos ūkiai be tiesioginių išmokų būtų patyrę nuostolių, o 2022-ieji pelningi ir be dotacijų. Panevėžio r. respondentų ūkiai dirbo pelningai ir be dotacijų visą nagrinėjamą laikotarpį. 2021 m. palyginus su 2022, Panevėžio r. ūkiai gavo grynojo pelno be dotacijų 0,10 daugiau. Apibendrinant galima teigti, kad Panevėžio r. ūkiai dirba efektyviai ir nėra taip stipriai priklausomi nuo tiesioginių išmokų.
Skolos rodiklis rodo ūkio įsiskolinimo lygį, t. y. kokia ūkio turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Pageidautina šio rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama didesnė finansinė rizika, tuo gali būti sunkiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Tačiau be skolintų lėšų ūkiai negalėtų užtikrinti plėtros, investicijų įgyvendinimo, modernizuoti ūkio ir pradėti tvariai ūkininkauti.
12 pav. Skolos rodiklio koef. 2020–2022 m.
Analizuojant skolos rodiklį rajono ūkiuose, matyti, kad skolinimosi lygis 2020 ir 2021 m. buvo mažesnis nei vidutiniškas visos Lietuvos respondentinių ūkių. 2020 m. vidutiniškas Lietuvos respondentų skolos rodiklis buvo didesnis nei 60 proc., o Panevėžio r. ūkių siekė 24 %. 2022 m. Panevėžio r. skolos rodiklio koef. buvo 0,28, o bendras Lietuvos vidurkis – 0,25. Nagrinėjamu laikotarpiu Lietuvos respondentų skolos rodiklis ženkliai sumažėjo, o Panevėžio r. didėjo nuo 0,24 iki 0,28 koef. ir neviršija rekomenduojamos normos. Dėl to galima teigti, kad Panevėžio r. respondentiniai ūkiai nepatyrė grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai veiklai.
