Panevėžio r. respondentinių ūkių 2014 m. duomenų analizė

Asta Varanauskienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Panevėžo r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė

2015-12-16

Žemės ūkio produkcijos gamintojų savanoriškas ūkinės-finansinės veiklos rezultatų tyrimas, kurio pagrindu formuojamas ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT). ŪADT paskirtis – kaupti ir apdoroti informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrąją situaciją ūkyje, reikalingą šalies žemės ūkio būklei atspindėti. Tyrimų rezultatai naudojami šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros politikai formuoti, bei teikti duomenis Europos Komisijai.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba bendradarbiauja su Lietuvos agrarinės ekonomikos institutu, parenka ūkius ŪADT tyrimams, atsakingai žiūri į duomenų surinkimą, tikslumą, patikimumą, kuriuos pateikia institutui.

Analizuoti 32 Panevėžio r. ūkių duomenys

Už 2014 m. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Panevėžio r. biuras pateikė 32 respondentines anketas, atspindinčias ūkių gamybinius ir finansinius rodiklius. Apklausoje dalyvavo įvairaus dydžio ūkiai, kurių bendras žemės plotas buvo nuo 11,37 iki 848,65 hektaro. Atsižvelgus į surinktus Panevėžio r. respondentinių ūkių duomenis, galima teigti, kad dominuoja didesni ūkiai. Vidutinis rajono ūkio plotas yra 238,71 ha, o Lietuvoje 2013 m. vidutinis ūkio dydis buvo 49,34 ha.

Iš nagrinėtų 32 respondentinių ūkių 20 buvo augalininkystės, iš kurių 6 augino lauko daržoves, 2 – cukrinius runkelius, 6 – bulves, ir 12 mišrių ūkių, kuriuose laikyta nuo 6 iki 61 melžiamų karvių.

Pagal 1 lentelę matyti, kad Panevėžio r. respondentiniuose ūkiuose dominavo grūdinius žemės ūkio augalus auginantys augalininkystės ūkiai. 22 ūkiai augino miežius, kurių derlius, palyginus su Lietuvos vidurkiu, buvo 0,78 t/ha didesnis. 18 ūkių augino žieminių kviečių, kurių vidutinis derlingumas buvo 3,97 t/ha. Palyginus su 2013 m. Lietuvos vidurkiu, jis mažesnis 0,63 t/ha. Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad augalininkystės ūkiai ypatingai priklauso nuo meteorologinių oro sąlygų, kurios turi įtakos derlingumui.

1 lentelė. Respondentiniuose ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumo vidurkio Panevėžio r. ir Lietuvoje palyginimas

Panevėžio r. per 2014 m. vidutinis melžiamų karvių skaičius – 24 vienetai. Kaip matome 1 pav., lyginant su 2013 m., Panevėžio r. respondentiniuose ūkiuose melžiamų karvių skaičius sumažėjo 4 vienetais. Tačiau Lietuvoje 2013 m. laikyta vidutiniškai 4,10 karvių. Daugiausia 2014 m. Panevėžio r. respondentiniuose ūkiuose auginta 61 melžiama karvė.

1 pav. Vidutinis melžiamų karvių skaičius

Nors vidutinis karvių skaičius sumažėjo, vidutinis primilžis iš vienos karvės Panevėžio r. 2014 m. – 5,258 t, lyginant su 2013 m. – 4,580 t (2 pav.), tai yra 2014 m. padidėjo 678 kg pieno per metus ir 100 kg daugiau, lyginant su vidutiniu primilžiu iš vienos karvės 2013 m. (5,15 t) Lietuvoje.

2 pav. Vidutinis primilžis iš vienos karvės

Nagrinėjant Panevėžio r. respondentinių ūkių veiklos ekonominius rodiklius, reikėtų apžvelgti ūkių bendrąją produkciją, kuri rodo gamybinės žemės ūkio veiklos apimtį. Panevėžio r. respondentinių ūkių bendroji produkcija sudarė vidutiniškai 620995 Lt, 144949 Lt daugiau nei 2013 metais.

Didžiausią bendrosios produkcijos dalį sudarė augalininkystės produkcija, t. y. 84,89 proc. (574982 Lt), gyvulininkystės pajamos sudarė 14,58 proc. (117967 Lt), paslaugų pajamos – 0,53 proc. (14198 Lt).

Bendras gamybinis pelnas Panevėžio r. vienam respondento ūkiui 2014 m. sudarė vidutiniškai 299872 Lt, t. y. 39991 Lt daugiau, lyginant su 2013 metais. Nagrinėjant gamybinės komercinės veiklos pelno duomenis paaiškėjo, kad 12 Panevėžio r. respondentinių ūkių baigė metus nuostolingai. Tai sudarė 34,37 proc. visų 2014 m. Panevėžio r. respondentinių ūkių. Tačiau bendras vidutinis gamybinės komercinės veiklos pelnas, tenkantis vienam Panevėžio r. ūkiui, buvo 44846 litai.

3 pav. Panevėžio r. respondentinių ūkių Bendrosios produkcijos struktūra 2014 m.

2 lentelė. Panevėžio r. vidutiniai respondentinių ūkių veiklos efektyvumo
rodikliai 2013–2014 m.

Skaičiuojant veiklos efektyvumo rodiklius, apskaičiuotas kapitalo pakankamumo rodiklis, kuris rodo, kokį procentą turte sudaro ūkininko nuosavybė. Kuo ši reikšmė didesnė, tuo ūkis stabilesnis. Kapitalo pakankamumo rodiklis parodė, kad 82,43 proc. Panevėžio r. respondentinių ūkių turto įsigyta nuosavomis lėšomis. Palyginus su 2013 m., šis rodiklis padidėjo 0,2 proc., tačiau mažesnis nei vidutinis Lietuvos Respublikos respondentinių ūkių (84,68 proc.).

Bendras įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika. Normalu, kai koeficientas yra iki 0,6. Panevėžio r. repondentiniuose ūkiuose vidutinis bendrojo įsiskolinimo koeficientas 2014 m. buvo 0,18 9 (toks pat koeficientas buvo ir 2013 m.). Tai rodo, kad Panevėžio r. ūkiai gana stabilūs, nes įsigyjant turto naudoja daugiau nuosavų lėšų nei skolintų. Net 4 ūkių šis rodiklis lygus 0, o 12 nesiekė 0,1 koeficiento. Buvo vienas ūkis, kurio bendras įsiskolinimo koeficientas siekė – 0,83. Jis turėtų atsargiau vertinti turimas skolas.

Bendrojo mokumo koeficiento rodiklis rodo ūkio sugebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo ūkis patrauklesnis kreditoriams ir yra likvidesnis. Jei reikšmė mažesnė už 1, tai reiškia, kad ūkis negali atsiskaityti už trumpalaikius įsipareigojimus. Panevėžio r. respondentiniuose ūkiuose 2014 m. bendrojo mokumo koeficientas – 10,88 (2013 m. koeficientas buvo 14,98), o vidutinis Lietuvos respondentinių ūkių bendras mokumo koeficientas 2013 m. buvo 4,37.

Grynasis pelningumo rodiklis pinigine išraiška rodo, kiek grynojo pelno tenka 1 pardavimo litui. Panevėžio r. 2014 m. iš 32 respondentinių ūkių net 11 patyrė nuostolių, todėl vidutinis Panevėžio r. bendrasis pelningumo rodiklis buvo – 0,07, vidutinis Lietuvos Respublikoje 2013 m. – 0,06.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kaip efektyviai ūkyje naudojami visi ištekliai, kiek 1 turto litas sukuria pajamų. 2014 m. turto apyvartumo rodiklis Panevėžio r. buvo vidutiniškai 0,34, lyginant su 2013 m., sumažėjo 0,01 ir, lyginant su 2013 m. vidutinišku Lietuvos turto apyvartumo rodikliu, didesnis 0,03.

Išnagrinėję subsidijų dalį pajamose, matome, kad pajamos priklausė nuo subsidijų. Panevėžio r. respondentinių ūkių pajamos iš subsidijų – 20,43 ir tai 0,63 daugiau nei 2013 m. ir 2,28 mažiau nei 2013 m. vidutiniškai Lietuvoje. Darytina išvada, kad nuo subsidijų priklauso daugelis ūkių ir jų negaunat ūkinė veikla būtų kur kas prastesnė.

Apibendrintus, susistemintus šalies respondentinių ūkių veiklos rezultatų duomenis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas pateikia leidinyje „Ūkio veiklos rezultatai 2014 metais“. Jame pateikiami apibendrinti šalies respondentinių ūkių duomenys pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, apskritis, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves, ekologiškumą. Šis leidinys skirtas visiems, besidomintiems žemės ūkių veikla.

Parengta pagal Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Panevėžio r. biuro 2014 m. respondentinių ūkių analizę.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi