Balandžio 28 d., sekmadienis | 24
Pakruojo rajono respondentinių ūkių 2013 m. duomenų apžvalga
Jolanta Vaitekūnienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pakruojo r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė
2014-10-27
Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT)?– tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Ši informacinė sistema teikia informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrą situaciją žemės ūkyje. Informacijos turinys griežtai apibrėžtas ir vienodas visoms ES valstybėms. Kiekviena valstybė, ES narė, privalo teikti informaciją į ŪADT reglamentuose išdėstyta tvarka.
Pakruojo rajono biuras pateikė duomenis apie 26 respondentinių ūkininkų ūkių gamybinę ir finansinę veiklą 2013 metais. Ši informacija pateikta remiantis apskaitos duomenimis. Atlikę Pakruojo rajono respondentinių ūkių analizę, gavome tokius rezultatus:
- augalų derlingumas: kviečių – 4,17?t/ha, rugių – 2,60 t/ha, miežių – 3,14 t/ha, kvietrugių?– 3,17?t/ha, rapsų – 1,78 t/ha, cukrinių runkelių?– 29,00 t/ha, bulvių – 17,24 t/ha;
- vidutinis karvių skaičius respondentinių ūkių ūkiuose – 12 vnt., per metus iš karvės primelžta vidutiniškai 5114 kg pieno;
- bendroji produkcija vienam rajono respondentiniam ūkiui sudarė vidutiniškai 153,7?tūkst. Lt;
- vieno respondentinio ūkio vidutinis gamybinės komercinės veiklos pelnas per metus sudarė 11,5 tūkst. Lt.
Atlikta respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodiklių analizė. Apskaičiuoti bendrojo įsiskolinimo, bendrojo mokumo, grynojo pelningumo, turto apyvartumo rodikliai.
Bendrasis įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. 2013 m. respondentinių ūkių bendrasis įsiskolinimo rodiklis buvo 0,10. Jis mažesnis nei vidutiniškai Lietuvoje 2012 m., kuris buvo 0,13. Šio rodiklio reikšmė rodo, kad ūkiai, vykdantys veiklą Pakruojo rajone, mažai naudojasi skolintomis lėšomis, todėl mokumo problemų neturi.
Bendrojo mokumo koeficientas rodo ūkio sugebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Rodiklio reikšmė 2013 m. yra 22,28. Kuo ūkio bendrojo mokumo rodiklis didesnis, tuo jis patrauklesnis kreditoriams ir yra likvidus, nes turimu trumpalaikiu turtu sugeba padengti turimus trumpalaikius įsipareigojimus. Lietuvoje 2012 m. vidutinė šio rodiklio reikšmė buvo tik 4,61.
1 pav. Veiklos efektyvumo rodikliai
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek vienam pardavimo litui tenka grynojo pelno. Rodiklio reikšmė 2013 m. buvo 0,09, kai tuo tarpu 2012 m. Lietuvoje grynojo pelningumo rodiklis buvo vidutiniškai 0,19. Tai rodo, kad dauguma ūkių patyrė gamybinės komercinės veiklos nuostolių.
2 pav. Subsidijų dalis pajamose, proc.
Turto apyvartumo rodiklis rodo, kaip efektyviai ūkiai naudoja visus išteklius, t. y. kiek 1 turto litas sukuria pajamų. Rodiklio reikšmė 2013 m. buvo 0,35. Ji rodo, kad vienas turto litas uždirbo 0,35 Lt pardavimo pajamų. Kuo rodiklis didesnis, tuo efektyviau valdomas turimas turtas. Lietuvoje 2012 m. 1 turto litas uždirbo vidutiniškai 0,27 Lt pajamų.
Apskaičiuota subsidijų dalis pajamose. 2013 m. rodiklio reikšmė buvo 23,37 procento. Tai reiškia, kad net 23,37 proc. visų ūkio gaunamų pajamų sudaro subsidija. 2012 m. Lietuvoje šis rodiklis buvo vidutiniškai 19,75 procento.
Pagrindinis ŪADT duomenų vartotojas yra Europos Komisija, naudojanti šią informaciją rinkų (javų, mėsos, pieno ir kt.) bendro valdymo, kaimo plėtros, analizės tikslams.
Bendradarbiaujant su Lietuvos agrarinės ekonomikos institutu, yra sukurta apklausos anketa, duomenų įvedimo ir kontrolės bei ūkininkų ūkinės veiklos analizės kompiuterinė sistema. Kasmet išleidžiamas leidinys „Žemės ūkio respondentinių įmonių duomenys“.
Parengta pagal Pakruojo rajono respondentinių ūkių duomenis.
