© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. ŪADT stebi ūkininkų veiklos ekonominę ir finansinę būklę. Tinklo duomenų vartotoja yra Europos Komisija ir įvairios institucijos, kurios nagrinėja žemės ūkio produkcijos rinkos, kaimo plėtros problemas. LŽŪKT Pakruojo r. biuras 2024 m. pateikė 24 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2023 metais.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsakinga už reikiamų ūkių įtraukimą į ŪADT tyrimus, jų duomenų surinkimą ir pateikimą tolesniam apdorojimui.
Analizuoti 24 respondentinių ūkių duomenys
Pakruojo r. biuras 2024 m. pateikė 24 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2023 metais. Pagal ūkinę veiklą 2023 m. atrinkti 22 augalininkystės ir 2 mišrūs ūkiai.
Pakruojo r. vyraujanti gamybos šaka – augalininkystė. Dažniausiai auginami rapsai, kviečiai, miežiai ir žirniai. Pakruojo rajono ūkininkai pirmenybę skiria žieminiams augalams.
1 lentelė. Žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas, t/ha
Apžvelgę 1 lentelės duomenis, matome, kad žieminių augalų derlingumas ženkliai didesnis nei vasarinių. Augalų derlingumui daug įtakos turėjo gamtinės sąlygos. 2022–2023 m. grūdų brendimui pakenkė ilgalaikė sausra. 2021 m. derlių nuimti trukdė užsitęsusios liūtys. Derlių lėmė subalansuotas tręšimas ir augalų apsaugos priemonių naudojimas, taipogi – žemės našumas.
Ūkių pelningumui daug įtakos turėjo derlingumas ir parduotos produkcijos kaina.
2 lentelė. Parduotos produkcijos kaina, Eur/t
Aukščiausios žemės ūkio augalų supirkimo kainos buvo 2022 metais. Daugumai Pakruojo r. ūkininkų šie metai buvo pelningi. 2023 m. pastebimas smarkus kainų kritimas. Žemės ūkio produktų supirkimo kainas lemia daugelis faktorių: tarptautinės rinkos, subalansuotas paklausos ir pasiūlos santykis, derliaus dydis, išlaidos jam užauginti. Nuo to, kokia kaina ūkininkai savo užaugintą produkciją parduoda supirkėjams, perdirbėjams, priklauso ūkio pelningumas. Pelningi ūkiai gali daugiau lėšų skirti investicijoms, plėtrai. Dėl to ūkio efektyvumas didėja. Patyrus nuostolių, ūkininkams daug sunkiau išgyventi ir pasiruoši naujam sezonui.
Ūkių finansiniai rodikliai
3 lentelė. Finansinių rodiklių vidurkiai
Ūkinei veiklai įvertinti labai svarbu išanalizuoti finansinius rodiklius. Vieni iš tokių yra grynasis pelningumas, grynasis pelningumas be dotacijų ir skolos rodiklis.
Grynasis pelningumas rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Trijų metų laikotarpiu aukščiausias grynojo pelningumo rodiklis pasiektas 2022 metais. Tam turėjo įtakos padidėjusios pardavimo pajamos dėl aukštų supirkimo kainų. Grynojo pelningumo rodiklį taip pat sąlygoja augalų derlingumas ir efektyviai valdomos kintamos sąnaudos.
Apskaičiuotas grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų rodo, kiek grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, ir ūkio gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). 2023 m. šis rodiklis buvo mažiausias ir neigiamas. Tai rodo, kad dagelis ūkių veiklą vykdė nuostolingai. Tam turėjo įtakos žemos produkcijos supirkimo kainos ir palyginti aukštos gamybos atsargų įsigijimo kainos. Taip pat, mažesnis vasarinių grūdinių augalų derlingumas.
Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Nors skolos rodiklis 2023 m. ir padidėjo, lyginant su dviem praėjusiais, jis neaukštas. Tai rodo, kad Pakruojo r. ūkininkai skolinasi saikingai, įvertinę riziką.
Skolos ir nuosavo kapitalo santykis rodo, kiek eurų trumpalaikių ir ilgalaikių skolų tenka 1 nuosavo kapitalo eurui. Tai vienas iš pagrindinių finansinio sverto rodiklių. Apskaičiuojant skolas, įvertinami visi su palūkanų mokėjimu susiję ūkininko įsipareigojimai. 2023 m. skolos ir nuosavo kapitalo koeficientas ženkliai didesnis. Kadangi šie metai daugeliui ūkių buvo nuostolingi, ūkininkai skolinosi daugiau lėšų. Skolintų lėšų naudojimas visada priimtinas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai ūkio veiklai.