Gruodžio 30 d., pirmadienis | 24
Pakruojo r. respondentinių ūkių 2017 m. duomenų apžvalga
Greta Rutkauskaitė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pakruojo r. biuro ekonomikos konsultantė
2018-10-29
© LŽŪKT nuotr.
Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – bendra informacinė sistema, kurioje kaupiami duomenys apie prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą, jų pajamų lygį. Lietuva, įstojusi į ES, kasmet Europos Komisijai teikia respondentinių ūkių duomenis. Už šių duomenų surinkimą ir apdorojimą atsakingos dvi institucijos: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.
Į ŪADT patenka ne atsitiktiniai ūkiai, o pagal nustatytus požymius: ūkio ekonominį dydį ir tipą. Kaupiami dviejų rūšių duomenys: fiziniai, rodantys žemės naudojimą, gyvulių (paukščių) skaičių ir jų rūšis, augalų ir gyvulių produktyvumą, darbo sąnaudas, ir ekonominiai, apibūdinantys ūkininkų dalyvavimo žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkoje rezultatus. Informacijos turinys griežtai apibrėžtas ir vienodas visoms ES valstybėms.
Analizuoti 32 Pakruojo r. respondentinių ūkių duomenys
Pakruojo r. 2017 m. atrinkti ir išanalizuoti 32 respondentinių ūkių veiklos duomenys. Iš jų 25 ūkiai buvo augalininkystės, 1 – gyvulininkystės ir 6 mišrūs (užsiėmė augalininkyste ir gyvulininkyste), iš kurių viename laikytos avys. Vidutinis bendras šių ūkių dirbamos žemės plotas Pakruojo r. buvo 110,52 ha, o Lietuvos respondentinių ūkių – 121,15 ha.
1 pav. Augintų žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas 2017 m., t/ha
Pakruojo r. žemės palankios ūkininkauti, todėl derlius gausus ir kai kurių augalų derlingumas didesnis nei Lietuvos vidurkis. Diagramoje (1 pav.) matyti, kad Pakruojo r. labiausiai derėjo žieminiai javai ir ankštiniai augalai. Lyginant Pakruojo r. vidutinį derlingumą su Lietuvos vidurkiu, matyti, kad žieminių kviečių derlingumas didesnis 0,66 t/ha, o žieminių kvietrugių – net 1,03 t/ha. Žieminių rapsų derlingumas labai panašus – už šalies vidutinį mažesnis vos 0,04 t/ha. Žirnių derlingumas viršijo šalies vidurkį 0,90 t/ha, o pupų – net 1,06 t/ha. Vasarinių miežių derlingumas Pakruojo r. taip pat buvo 0,61 t/ha didesnis nei vidutiniškas Lietuvos respondentiniuose ūkiuose. Vienintelių augalų – vasarinių kviečių – derlingumas rajone buvo 0,26 t/ha mažesnis nei Lietuvoje. Didelį vidutinį derlingumą daugiausia lėmė aukštas rajono žemės našumas.
2 pav. Vidutinis primilžis iš karvės, t
Pakruojo r. gyvulininkystė nėra populiari ūkininkavimo šaka. Iš 32 respondentinių ūkių tik 6 laikė melžiamų karvių. Diagramoje (2 pav.) matyti, kad vidutinis primilžis iš karvės Pakruojo r. ženkliai mažesnis nei Lietuvos, 2016 m. mažesnis 3,96 t, o 2017 m. – 3,61 t. Karvės ūkiuose laikomos dėl šeimos poreikių tenkinimo, ne pienui realizuoti.
Pakruojo r. žemės našumo balas gana aukštas, ūkininkai labiau renkasi kurti augalininkystės ūkius, kadangi gyvulininkystė – daug darbo sąnaudų reikalaujanti veikla.
Analizuoti veiklos ekonominiai rodikliai
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek vienam pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Lyginant grynojo pelningumo be dotacijų rodiklį, matyti, kad Pakruojo r. ūkininkai be tiesioginių išmokų pasiekė geresnius rezultatus nei šalies respondentiniai ūkiai.
Pakruojo r. 2016 m. buvo prasčiausi 2015–2017 m. laikotarpiu. Tam įtakos turėjo žemos žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos (2 lentelė). Tad ūkininkai gautą derlių sandėliavo ir pardavė tik 2017 m., pakilus supirkimo kainoms.
1 lentelė. Respondentinių ūkių grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo be dotacijų rodiklių palyginimas
2 lentelė. Pakruojo r. respondentinių ūkių vidutinės produkcijos supirkimo kainos palyginimas, EUR
Skolos rodiklis nusako, kokia ūkio turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Kuo didesnė reikšmė, tuo didesnė finansinė rizika. Optimaliausia skolos rodiklio reikšmė yra iki 0,6 punkto. Pakruojo r. ūkiai mažai įsiskolinę, rodiklis žemas, nors, palyginti su Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu, skolos rodiklio koeficientas buvo didesnis visu 2015–2017 m. laikotarpiu. Ypatingai skirtumas išryškėjo 2017 m., t. y., lyginant su Lietuvos vidurkiu, buvo 0,1 punkto didesnis.
3 pav. Skolos rodiklis 2015–2017 m.
Visa surinkta informacija į ŪADT teikiama laikantis savanoriškumo ir konfidencialumo principų. Skelbiami tik apibendrinti duomenys apie ūkių vidutinius rezultatus. Šiuos duomenis naudoja įvairios ES institucijos formuojant bendrąją žemės ūkio politiką.
Naudinga vaizdo informacija
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
