Molėtų rajono respondentinių ūkių 2014 metų veiklos analizė

Regina Masalienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Molėtų r. biuro ekonomikos konsultantė

2015-11-12

Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą, kasmet Europos Komisijai teikia respondentinių ūkių duomenis. Remiantis ūkio apskaitos duomenimis, į ŪADT (Ūkio apskaitos duomenų tinklą) sukaupiama ir kiekvienais metais atnaujinama daug informacijos. Šis duomenų tinklas yra pagrindinis duomenų šaltinis apie žemės ūkio subjektų pajamas. 2015 m. į šį tinklą pateko 15 Molėtos r. respondentinių ūkių duomenys.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Grįžtamasis ryšys ūkininkams respondentams – individualių rezultatų pagal ūkių duomenis lyginamoji analizė. Respondentiniai ūkiai apima visus respublikos rajonus, todėl atsiranda galimybė ūkių veiklos duomenis palyginti su atitinkamų ūkių duomenimis respublikos mastu.

Molėtų rajono respondentinių ūkių rezultatai

Molėtų rajono respondentiniai ūkiai yra Lietuvos ūkių visumos dalis. Tiriant žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatus, mūsų rajone analizuota 15 mišrių ir mėsinės galvijininkystės respondentinių ūkių duomenys.

Rajone visos žemės yra didelio nepalankumo vietovėse, todėl vyrauja mišrus ūkiai. Analizuojamų Molėtų r. ūkių dydis 2014 m. buvo nuo 11,73 ha iki 226,74 ha, vidutinis ūkio dydis –57,02 hektaro.

Lietuvoje 2013 m. vidutinis ūkio dydis – 44,01 ha. Molėtų rajone vyravo didesni nei vidutiniai respondentiniai ūkiai, nes auginamiems gyvuliams plėtoti žalienų plotai. Apibendrinus rezultatus, matyti, kad vyravo smulkūs ūkiai. Atliekant respondentinių ūkių gamybinės ir finansinės veiklos analizę, su Lietuvos 2013 m. vidutiniais duomenimis palyginti 2012–2014 m. rajono respondentinių ūkių duomenys.

1 pav. Žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas Molėtų rajono ūkiuose, t/ha

Iš 1 pav. matyti, kad rajono respondentiniuose ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumas (išskyrus rugių) yra daug mažesnis nei vidutiniškas Lietuvoje. Žieminiai ir vasariniai javai mišriuose gyvulininkystės ūkiuose daugiausia auginti pašarui.

1 lentelė. Karvių skaičius ir produktyvumas

Rajono respondentiniuose ūkiuose 2014 m. laikyta vidutiniškai po 13 melžiamų karvių, t. y. 3,17 karto daugiau negu vidutiniškai Lietuvos respondentiniuose ūkiuose. Vidutinis pieno primilžis iš karvės 2013 m. Molėtų respondentiniuose ūkiuose buvo 5 t per metus. Tai pats didžiausias primilžis per pastaruosius 3 metus. Stebint pieno primilžio kitimą per 2012–2014 m., primilžis iš karvės didėjo. Tai rodo ūkininkų skiriamą dėmesį karvių bandų produktyvumo didinimui ir selekcijai.

2 pav. Ūkių veiklos ekonominiai rodikliai

Bendroji produkcija vienam respondentiniam ūkiui 2014 m. sudarė 97,641 tūkst. litų. (vidutiniškai Lietuvoje 2013 m. – 115,026 tūkst. Lt). Tame skaičiuje augalininkystės bendroji produkcija sudarė 37,31 proc., gyvulininkystės – 57,45 proc. ir paslaugos – 5,24 procento. Bendroji produkcija 2014 m., palyginti su 2013 m. rajono vidurkiu, sumažėjo 1397 Lt, tam įtakos turėjo žemesnės produkcijos supirkimo kainos.

Kintamosios išlaidos vienam ūkiui sudaro vidutiniškai 39,893 tūkst. Lt, pastoviosios išlaidos – 28,06 tūkst. litų.

Rajono respondentiniuose ūkiuose gamybinis komercinis veiklos pelnas 2014 m. buvo vidutiniškai 11,22 Lt (vidutiniškai Lietuvoje 2013 m. – 7130 Lt).

Ūkių veiklai vertinti taip pat naudojami įvairūs veiklos efektyvumo rodikliai, kurie vaizduojami 2 lentelėje.

2 lentelė. Veiklos efektyvumo rodikliai

Kapitalo pakankamumo rodiklis, kuris rodo, kokį procentą turto sudaro nuosavybė. Molėtų rajone šis rodiklis yra aukštesnis negu vidutiniškai Lietuvoje. Rajone vidutiniškai 97,64 proc. viso turto įsigyta nuosavomis lėšomis.

Bendrojo įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Rajono ūkių bendrasis įsiskolinimas yra daug mažesnis negu vidutiniškai Lietuvoje, t. y. rajono ūkiai veiklai finansuoti skolintų lėšų naudoja 7,5 karto mažiau.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kiek pardavimo pajamų uždirbo 1 ūkio veikloje panaudotas turto litas arba kokia dalis ūkio turto panaudota uždirbant pajamas. Rajono ūkiuose nepakankamai efektyviai valdomas turtas – vienas ūkio veikloje panaudotas turto litas uždirbo 1,94 karto mažiau pajamų negu vidutiniškai Lietuvoje. Mažesnį efektyvumą lėmė tai, kad rajono žemės nėra derlingos, gaunama mažiau produkcijos ir mažesnės pardavimų apimtys.

Molėtų r. 3 respondentiniai ūkiai iš 15 dirbo nuostolingai, t. y. 1 pardavimų litas neuždirbo grynojo pelno.

Molėtų r. visos žemės priskiriamos prie labai nepalankių ūkininkauti vietovių, todėl gaunamų kompensacinių išmokų dalis yra didesnis negu vidutiniškai Lietuvoje. Rajono ūkiuose subsidijų dalis pajamose sudarė 45,04 proc., kai tuo metu vidutiniškai Lietuvoje – 22,71 procento. Tai rodo, kad Molėtų r. ūkiai priklausomi nuo paramos.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. Garantuojamas respondentinių ūkių duomenų konfidencialumas. Informacija, susijusi su tam tikro ūkio veikla, neskelbiama. Skelbiami tik sugrupuoti duomenys, rodantys ūkių grupių vidutinius rezultatus.