Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Molėtų r. respondentinių ūkių 2023 m. žemės ūkio veiklos apžvalga
Lilijana Jakimavičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Molėtų r. biuro finansinės apskaitos konsultantė
2024-11-12
Kasmet Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atrenka respondentinius ūkius į Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT). Jis yra pagrindinis Europos Sąjungos respondentinių ūkių duomenų šaltinis, kuriame reprezentatyviai pateikiami visų Europos Sąjungos valstybių narių žemės ūkių apskaitos duomenys.
Ūkio apskaitos duomenų tinklan renkami Europos Sąjungos ūkių duomenys, kad būtų galima įvertinti jų pajamas ir ūkinę veiklą.
Molėtų rajono biuro konsultantės į Ūkių apskaitos duomenų tinklą pateikė 21 ūkio 2023 m. duomenis, iš kurių 10 ūkių vertėsi mišria veikla labiau vyraujant augalininkystei, 6 ūkiai – pienininkyste, kiti likusieji 5 – daržininkyste, augalininkyste ir galvijų, paukščių auginimu.
Molėtų rajone visuose respondentiniuose ūkiuose vyrauja mišrus ūkininkavimo tipas. Mišriuose ūkiuose daugiau dominuoja augalininkystė, gyvulininkystė, sodininkystė.
Molėtų r. ir Lietuvos respondentinių ūkių derlingumo vertinimas 2021–2023 m.
Molėtų rajono savivaldybės plotas yra beveik Aukštaitijos viduryje, kur reljefui būdinga kalvų klonių, daubų, upių ir upelių gausa. Žemės nederlingos, našumas 2023 m. įvertintas 30,64 balo, todėl visas rajonas priskiriamas prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių.
1 lentelė. Molėtų r. ir Lietuvos respondentinių ūkių vidutinis augalų derlingumas pagal atskiras augalų grupes 2021–2023 m., t/ha
Molėtų rajono respondentinių ūkių vidutinis augalų derlingumas 2021–2023 m. visų analizuotų augalų grupių yra mažesnis už bendrą visos Lietuvos respondentinių ūkių vidutinį derlingumą, išskyrus žieminių rapsų ir žieminių rugių (žr. 1 lentelę). Tik 2023 m. lyginant su 2022 m., Molėtų rajono respondentinių ūkių analizuotų augalų grupių derlingumas buvo didesnis, išskyrus grikių ir bulvių. Taip pat svarbu paminėti, kad 2021 ir 2023 m. žieminių rapsų derlingumas viršijo bendrą Lietuvos derlingumą, kur 2021 m. sudarė 3,83 t/ha, 2023 m. – 3,03 t/ha, žieminių rugių 2023 m. sudarė 3,55 t/ha.
Molėtų r. ir Lietuvos respondentinių ūkių gyvulininkystės produkcijos vertinimas 2021– 2023 m.
Iš 1 pav. matyti, kad vidutinis primilžis iš vienos karvės tonomis Molėtų rajone buvo mažesnis, lyginant su Lietuvos bendru vidurkiu. Tai galėjo lemti įvairios priežastys: nepakankamas karvių šėrimas, prastesnės kokybės pašarai, kuriuose maža mineralinių medžiagų ir vitaminų.
1 pav. Molėtų r. ir Lietuvos respondentinių ūkių vidutinis primilžis iš vienos karvės 2021–2023 m., t
Kasmet pastebima, kad Molėtų rajono primilžio vidurkis didėjo, tai gali reikšti, jog ūkininkai per 2023 m. rūpinosi karvių sveikatingumu bei pašarų kokybe.
2 pav. Molėtų r. ir Lietuvos respondentinių ūkių parduoto pieno vidutinė kaina 2021–2023 m., Eur/t
Parduoto pieno vidutinė kaina visu analizuojamu laikotarpiu Molėtų rajone buvo žemesnė, palyginus su bendru Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu (žr. 2 pav.). Tačiau 2023 m. lyginat su 2022 m., pastebimas parduoto pieno vidutinės kainos kritimas apie 27 proc. punktais.
Molėtų r. ir Lietuvos respondentinių ūkių grynojo pelningumo ir skolos rodiklių vertinimas 2021–2023 m.
Grynasis pelningumas atspindi veiklos rezultatą, įvertinus veiklos gautas pardavimo pajamas ir patirtas sąnaudas per ataskaitinį laikotarpį. Šis rodiklis apskaičiuojamas kaip grynojo pelno ir pardavimo santykis. Kuo didesnis pelningumo procentas, tuo veikla efektyvesnė.
3 pav. Molėtų r. ir Lietuvos respondentinių ūkių grynojo pelningumo su dotacijomis ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, vertinimas 2021–2023 m., koef.
Vertinant 2021–2023 m. grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklius, pastebimas jų ženklus sumažėjimas. 2023 m. lyginant su 2022, Molėtų rajono ūkininkų grynasis pelningumas sumažėjo net 78,13 proc. punktais. Bendras Lietuvos respondentinių ūkių grynasis pelningumas sumažėjo 50 proc. punktais. 2023 m. grynojo pelningumo pokyčiui daug įtakos turėjo žemos produkcijos supirkimo kainos, taip pat didelės investicijos į žemės ūkio techniką. Grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis visu analizuojamu laikotarpiu iš esmės buvo minusinis, o tai rodo, kad ūkininkai be gaunamų išmokų veiktų nuostolingai.
4 pav. Molėtų r. ir Lietuvos respondentinių ūkių skolos rodiklis 2021–2023 m., koef.
Molėtų rajono respodentinių ūkių skolos rodiklis, 2023 m. lyginant su 2022 m., padidėjo 42,11 proc. punktais, skolos ir nuosavo kapitalo santykis padidėjo 75 proc. punktais. Tačiau vertinant bendrą Lietuvos respondentinių ūkių skolos rodiklį 2023 m., matomas nežymus padidėjimas 4 proc. punktais, o skolos ir nuosavo kapitalo santykis padidėjo 29,63 proc. punktais. Rekomenduotina šių rodiklių reikšmė yra ne didesnė negu 0,6 koef., taigi matoma, kad skolos ir nuosavo kapitalo santykio rodiklis viršijo. Tai reiškia, kad ūkininkai susiduria su didesne finansine rizika, dėl ko jiems būtų sudėtinga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą.
Apibendrinus galima teigti, kad Molėtų rajone sudėtinga ūkininkauti dėl nenašių žemių ir nepalankių ūkininkauti vietovių. Molėtų rajono ūkininkams 2023 m. buvo sudėtingi. Grynojo pelningumo rodiklis per 2023 m. sumažėjo dėl produkcijos supirkimo kainos kritimo ir didelių investicijų. Gautos dotacijos ūkininkams teikė didžiulės naudos, be jų ūkiai veiktų nuostolingai.
