Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Molėtų r. respondentinių ūkių 2019 m. duomenų analizė
Jurgita Kandratavičienė
LŽŪKT Molėtų r. biuro buhalterinės apskaitos-ekonomikos konsultantė
2020-12-16
© LŽŪKT nuotr.
Žemės ūkio, kaip ir kiekvieno verslo, sėkminga vadyba neįmanoma be patikimos informacijos. ŪADT (ūkių apskaitos duomenų tinklas) yra vienintelis makroekonominis žemės ūkio informacijos, sukauptos visos ES šalyse, remiantis vienodais metodais, šaltinis. Ši informacija yra naudojama ekonominėms analizėms ir bendrosios žemės ūkio politikos pasekmėms stebėti ir jos kryptims tobulinti. Naudojantis duomenų bazės duomenimis, ūkiuose galima tinkamai įvertinti ir valdyti gamybos išlaidas, priimti teisingus gamybos organizavimo sprendimus.
Respondentiniai ūkiai apima visus Lietuvos rajonus, todėl atsiranda galimybė ūkių veiklos duomenis palyginti su atitinkamų ūkių duomenimis Lietuvos mastu. Molėtų r. respondentiniai ūkiai yra Lietuvos ūkių visumos dalis. Tiriant žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatus mūsų rajone, analizei pasirinkta 10 pienininkystės ūkių.
Molėtų r. ūkių veiklos rezultatai
Molėtų r. žemės ūkio naudmenos sudaro 47 proc. (63397,99 ha) savivaldybės teritorijos, jų našumas įvertintas 31,1 balo, todėl visas rajonas priskirtas mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms. Gyvulininkystė – pagrindinė rajono žemdirbių veiklos sritis. Didžiąją dalį pajamų iš žemės ūkio veiklos sudaro pajamos už parduotą pieną.
Bendras respondentinių ūkių valdomas žemės plotas – 978,86 ha. Lyginant analizuojamų ūkių dydį pagal vidutinį bendrą plotą, galima teigti, kad 2017–2019 m. laikotarpiu ūkiai padidėjo nuo 92,13 iki 97,87 ha. Mažiausias ūkis – 41,2 ha, didžiausias – 268,86 ha.
Molėtų r. respondentiniuose ūkiuose 2019 m. laikyta vidutiniškai 23 melžiamos karvės. Toks pat rodiklis yra ir Lietuvos respondentiniuose ūkiuose. Vienas iš reikšmingiausių rodiklių, parodantis pieno gamybos sektoriaus efektyvumą, yra karvių produktyvumas. Molėtų r. pieno ūkių vidutinis primilžis per metus – 4,51 t. Vertinant pieno primilžio kitimą per 2017–2019 m., matome, kad primilžis Molėtų r. ūkių padidėjo 1,77 proc. (1 lentelė). Vidutinis melžiamų karvių skaičius analizuojamu laikotarpiu Molėtų r. pienininkystės ūkiuose išliko beveik nepakitęs, Lietuvoje vidutinis melžiamų karvių skaičius padidėjo 17 proc.
1 lentelė. Vidutinis melžiamų karvių skaičius ir produktyvumas
Galime pastebėti, kad lyginant su vidutiniu primilžiu Lietuvoje, vietinių pieno ūkių karvių produktyvumas yra žemesnis ir 2017 m. sudaro 0,3 t pieno mažiau iš vienos karvės, 2018 m. – 0,47 t, 2019 m. – 0,27 t (1 pav.). Analizuodami bendrą 2018 m. tendenciją, matote, kad melžiamų karvių produktyvumo rodikliai ir Molėtų r., ir visos Lietuvos pieno ūkių primilžio rodikliai buvo žemesni nei 2017 ir 2019 metais. Tam įtakos turėjo vyravusi sausra ir dideli karščiai.
1 pav. Vidutinis primilžis iš vienos karvės, t
Didelės įtakos pieno kokybės gerinimui ir jo primilžio didėjimui turi ūkininkų skiriamas dėmesys karvių bandos sveikatingumo stiprinimui, pilnaverčiui ir subalansuotam šėrimui, galvijų laikymo sąlygoms.
Vertinant Molėtų r. pieno ūkių ekonominį gyvybingumą, analizuotas respondentinių ūkių grynasis pelningumas, grynasis pelningumas be dotacijų ir skolos rodiklis. Nagrinėjamu laikotarpiu respondentinių pienininkystės ūkių grynasis pelningumas svyravo nuo 0,43 iki 0,50 (2 pav.). Šio rodiklio rezultatas rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Matome, kad šių ūkių veikla buvo pelninga. Tačiau, apskaičiuotas grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų parodo, kad visų pienininkystės ūkių gebėjimas uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos be tiesioginių išmokų neefektyvus ir rodo, kad kiekvienais metais jų veikla buvo nuostolinga. Žemiausia rodiklio reikšmė buvo 2017 m., o 2019 m. sudarė labai mažą nuostolingos veiklos procentą.
2 pav. Molėtų r. respondentinių pieno ūkių grynasis pelningumas ir grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, koef.
Analizuojamu 2017–2019 m. laikotarpiu skolos rodiklis, rodantis bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, neviršijo rekomenduojamos rodiklio reikšmės (0,60) ir svyravo tarp 0,10 ir 0,14. Visų, per 5000 Lietuvos ūkių, 2019 m. dalyvavusių ŪADT duomenų analizėje, skolos rodiklis nepasiekė kritinės rodiklio reikšmės ir sudarė 0,25. Taigi matome, kad Molėtų r. pienininkystės ūkių skolos rodiklio reikšmė yra 40–44 proc. mažesnė nei Lietuvos respondentinių ūkių vidutinė reikšmė.
Išsamūs, susisteminti ir apibendrinti respondentinių Lietuvos ūkių veiklos rezultatai bus pateikti Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto leidinyje „Ūkių veiklos rezultatai 2019“. Užtikrinus ūkio veiklos rezultatų konfidencialumą, žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis analizei teikia savanoriškai.
Vaizdo reportažas
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
