Lietuvoje ūkių veiklos rezultatų tyrimai vykdomi jau 20 metų. Ji, kaip ir kitos ES šalys, yra ES Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) narė, Europos Komisijai teikianti respondentinių ūkių duomenis.
ŪADT yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis.
ŪADT duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos, nagrinėdamos rinkų (javų, mėsos, pieno ir kt.), žemės ūkio, kaimo plėtros ir kitas problemas. Šio duomenų tinklo naudotojai yra ir šalių valstybinės bei nevalstybinės institucijos, žemės ūkio ministerijos, universitetai, mokslinio tyrimo institutai, profesinės organizacijos, atstovaujančios žemės ūkio produkcijos gamintojams, ir pan.
Mažeikių r. respondentinių ūkių duomenų analizė
Mažeikių r. 2016 m. surinkti ir išanalizuoti 26 respondentinių ūkių duomenys. Tarp atrinktų respondentų daugiausia (15) mišrių ūkių.
Bendras analizuotų respondentinių ūkių valdomas žemės plotas 2016 m. buvo 2721,61 hektaro.
Rajone ūkiai nėra labai stambūs. Didžiausias vieno ūkio deklaruotas plotas – 300,21 ha, o mažiausias – 11,82 hektaro. 42 proc. sudarė ūkiai, kurie dirba per 100 ha žemės. Vidutinis rajono vieno respondentinio ūkio dirbamos žemės plotas 2016 m. buvo 125,6 ha, tai yra didesnis nei vidutinis Lietuvos respondentinių ūkių 2015 m., kuris buvo tik 42,4 hektaro.
1 pav. Mažeikių r. respondentinių ūkių dirbamos žemės plotai 2016 m.
Pagal gautus Mažeikių r. respondentinių ūkių duomenis 2016 m. atlikta analizė ir palyginta su 2012–2016 m. duomenimis. Pateiktoje lentelėje matome, kaip rajono ūkiuose kito derlingumas, bendrosios produkcijos ir ekonominiai rodikliai.
Mažeikių rajono respondentinių ūkių 5 m. rodiklių palyginimas
Išanalizavę Mažeikių r. respondentinių ūkių duomenis, matome, kad ūkininkai 2016 m. daugiausia augino žieminių kviečių, kvietrugių, vasarinių miežių, avižų, bulvių.
Analizuodami paveiksle patiektus duomenis, matome, kaip kito 4 dažniausiai augintų žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas. Bendras augintų žemės ūkio augalų derlingumas, lyginant 5 m. duomenis, išliko panašus.
2 pav. Mažeikių r. augintų žemės ūkio augalų derlingumas 2012–2016 m., t/ha
Mažeikių r. žemė nėra itin derlinga, todėl vyrauja mišrūs ūkiai. Analizuodami respondentinių ūkių duomenis, matome, kad rajone iš 26 respondendinių ūkių karves augino 11.
3 pav. Mažeikių r. respondentinių ūkių vidutinis melžiamų karvių skaičius
Mažeikių r. pienininkystės ūkių nėra daug, vyrauja mišrūs ūkiai. Respondentinių ūkių duomenimis, vidutinis karvių produktyvumas 2016 m. buvo 5,02 t iš vienos karvės ir tai yra tik 0,4 proc. mažiau už Lietuvos vidurkį 2015 m. (5,04 t pieno iš karvės).
Mažeikių r. ūkių veiklos efektyvumo rodikliai
Bendrojo įsiskolinimo rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį. Kuo jis didesnis, tuo didesnė finansinė rizika. Analizuojamuose ūkiuose šio rodiklio vidurkis 2016 m. buvo 0,14 (Lietuvos vidurkis 2015 m. – 0,16). Tai reiškia, kad Mažeikių r. ūkininkai nelinkę rizikuoti ir didžiąją dalį turto finansuoja nuosavomis lėšomis.
Bendrojo mokumo rodiklis rodo ūkio sugebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Ypatingai aukštas Mažeikių r. respondentinių ūkių vidutinis bendrojo mokumo rodiklis rodo, kad ūkiai pajėgūs savo trumpalaikį turtą paversti pinigais ir likviduoti trumpalaikius įsipareigojimus. Rajone 2016 m. šis rodiklis siekė net 81,60, kai Lietuvoje 2015 m. vidutinis rodiklis buvo tik 4,38.
Grynojo pelningumo rodiklis pinigine išraiška rodo, kiek 1 pardavimų eurui tenka grynojo pelno. Rajone 2016 m. grynojo pelningumo rodiklis buvo 0,05 (Lietuvos vidurkis 2015 m. 0,07).
Turto apyvartumo rodiklis rodo, kaip efektyviai ūkis naudoja visus išteklius, kiek 1 turto euras sukuria pajamų. Analizuojamuose ūkiuose šio rodiklio vidurkis 2016 m. buvo 0,24, t. y. toks pat, kaip Lietuvos vidurkis. Kuo didesnis rodiklis, tuo greitesnis apyvartumas ir efektyviau valdomas turtas.
4 pav. Veiklos efektyvumo rodikliai
Apskaičiavę subsidijų dalį pajamose, matome, kad Mažeikių r. respondentiniuose ūkiuose jos sudarė net 35,41 proc., kai Lietuvos vidurkis buvo 26,26 procento.
5 pav. Subsidijų gamybai dalis pajamose, proc.
Lyginant Lietuvos mastu, analizuojamiems rajono respondentiniams ūkiams 2016 m. buvo pakankamai geri.
Naudinga vaizdo informacija
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi