Mažeikių r. ūkininkų veiklos veidrodis: ką rodo 2024 m. ŪADT duomenys?

Monika Lukošienė

VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Mažeikių r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė

2025-09-11

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Ūkininkaujant šiandien, svarbu ne tik dirbti žemę, bet ir gerai žinoti savo ūkio finansinę situaciją – kiek uždirbama, kiek išleidžiama, kur galima pasiekti didesnį efektyvumą. Tam reikalingi tikslūs ir patikimi duomenys. Europos Sąjungos apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai priemonė, padedanti surinkti informaciją apie ūkių veiklą visoje Europoje, įskaitant ir Lietuvą. Tarp ūkininkų, prisidedančių prie šios sistemos, yra ir Mažeikių r. ūkiai, kurių duomenys padeda geriau suprasti vietos žemės ūkio specifiką ir prisideda prie visos šalies agrarinės politikos formavimo.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Dalyvaudami ŪADT tinkle, ūkininkai gali palyginti savo rezultatus su kitais panašaus dydžio ar veiklos profilio ūkiais, sužinoti, kaip geriau valdyti sąnaudas ar padidinti pelningumą. Be to, ši informacija naudojama sprendžiant dėl ES paramos, kvotų sistemos ar kitų priemonių, turinčių įtakos žemės ūkiui.

Šiame straipsnyje bus analizuojami Mažeikių r. ūkininkų pateikti duomenys. Apžvelgsime jų ūkių struktūrą, finansinius rezultatus bei palyginsime juos su kitų šalies regionų rodikliais. Tai leis geriau suprasti, kokia yra rajono ūkininkų padėtis ir kokios galimybės slypi tikslesnėje apskaitoje bei duomenų naudojime priimant ūkinius sprendimus.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Mažeikių r. biuro darbuotojos užpildė 22 anketas, kurios pateko į ŪADT tinklą.

Gyvulininkystės duomenų apžvalga

1 paveiksle matyti, kad per trijų metų laikotarpį (2022–2024 m.). Mažeikių r. ūkininkų primilžio rezultatai iš vienos karvės parodė teigiamą tendenciją. Vidutinis pieno primilžis (t) visu analizuojamu laikotarpiu yra didesnis arba lygus lyginant su visos Lietuvos vidutiniu primilžiu. Mažeikių r. 2022 m. viršijo šalies vidurkį apie 7,5 %.Tai rodo, kad jau 2022 m. šiame regione efektyviai naudoti maistingesni pašarai, gyvuliai laikyti erdvesnėse, pažangesnėmis technologijomis aprūpintose patalpose ir labiau tvarkyta bandos priežiūra. 2023 m. bendras šalies primilžis buvo vienodas su Mažeikių r. primilžiu, o 2024 m. Mažeikių r. viršijo šalies vidurkį apie 6,9 %. Lyginant 2023 m. su 2022 m., pieno primilžis Mažeikių r. sumažėjo 8,3 %.Tikėtina, kad lyginamuoju laikotarpiu sektorių paveikė bendri nepalankūs veiksniai: pašarų kainų augimas, sausros ar kiti gamtos reiškiniai, dėl kurių primilžis sumažėjo ir suvienodėjo tiek nacionaliniu, tiek rajono lygiu. Po nuosmukio 2023 m., 2024 m. Mažeikių r. ūkiai atsigavo greičiau ir efektyviau nei vidutiniškai Lietuvoje. Tai gali rodyti geresnį prisitaikymą prie rinkos sąlygų arba efektyvesnes investicijas į ūkio valdymą.Mažeikių r. pieno ūkiai, remiantis ŪADT duomenimis, rodo stabilų ir aukštesnį produktyvumo lygį nei šalies vidurkis. Tai leidžia daryti prielaidą, kad šiame regione taikomi pažangesni ūkininkavimo metodai ar turima daugiau patirties efektyviai valdant bandas. Tokie duomenys ypač svarbūs planuojant ūkinę veiklą, vertinant investicijų grąžą.

1 pav. Mažeikių r. ir Lietuvos respondentiniuose ūkiuose gauto primilžio vidurkio palyginimas 2022–2024 m., t

2 paveiksle matyti, kad 2022–2024 m. laikotarpiu pieno pardavimo kainos Lietuvoje svyravo gana ženkliai, o Mažeikių r. ūkininkai visais metais išsiskyrė aukštesnėmis supirkimo kainomis nei šalies vidurkis. 2022 m. Lietuvoje vidutinė pieno kaina siekė 450,90 Eur/t, o Mažeikių rajone – net 492,05 Eur/t, t. y. apie 9 % daugiau. Tokį kainų lygį lėmė padidėjusi pieno paklausa pasaulinėje rinkoje, sumažėjusi pasiūla dėl gamtinių veiksnių bei didelės pašarų ir energijos kainos, kurios įtakodamos savikainą taip pat kėlė supirkimo kainą. Tačiau jau 2023 m. pieno rinka susidūrė su pertekliumi – tiek ES mastu, tiek Lietuvoje – todėl kainos smuko. Lietuvos vidurkis sumažėjo iki 324,79 Eur/t, o Mažeikių rajone – iki 352,56 Eur/t. Prie to prisidėjo mažėjantis pieno vartojimas tiek vidaus rinkoje, tiek eksportui, o taip pat perdirbimo įmonių siekis mažinti sąnaudas. 2024 m. kainos vėl pradėjo kilti: Lietuvos vidurkis pasiekė 368,96 Eur/t, o Mažeikių rajone – 409,29 Eur/t. Šis kainų atsigavimas siejamas su rinkos stabilizavimu, eksporto paklausos grįžimu bei geresniu ūkininkų ir perdirbėjų bendradarbiavimu. Nuosekliai aukštesnės pieno supirkimo kainos Mažeikių r. gali būti aiškinamos keletu veiksnių: aukštesne pieno kokybe (baltymingumas, švarumas), geresniais tiekimo kanalais, palankesnėmis logistikos sąlygomis ar aktyvesniu ūkininkų dalyvavimu kooperatyvuose bei derybose su supirkėjais. Visa tai leidžia ūkininkams gauti didesnes pajamas už toną pieno, net ir svyruojančių rinkos sąlygų laikotarpiu.Nors pieno supirkimo kaina Lietuvoje per 2023 m. smuko beveik trečdaliu, 2024 m. matomas atsigavimas tiek nacionaliniu, tiek rajoniniu lygiu. Mažeikių r. ūkininkai visus tris metus išlaikė aukštesnę už vidutinę kainą, kas gali būti susiję su aukštesne produkcijos kokybe, geresnėmis tiekimo grandinėmis ar aktyvesne ūkininkų kooperacija.

2 pav. Mažeikių r. ir Lietuvos respondentinių. parduoto pieno kainos vidurkio palyginimas ūkių 2022–2024 m., Eur/t

Augalininkystės duomenų apžvalga

Mažeikių r. dominuoja augalininkystės ūkiai, besispecializuojantys javų ir kitų lauko kultūrų auginime. Analizuojant (3 pav.) pagrindinių augalų – kviečių (vasarinių ir žieminių) bei žirnių – derlingumo (t/ha) duomenis pagal VED, matyti, kad Mažeikių r. rezultatai per trejus metus buvo kintantys ir skirtingai atrodė priklausomai nuo kultūros.

Žieminių kviečių derlingumas visus trejus metus viršijo šalies vidurkį – 2022 m. siekė 5,44 t/ha (Lietuvos vidurkis – 5,06 t/ha), 2023 m. – 5,56 t/ha (Lietuvoje – 5,22 t/ha), o 2024 m. pakilo iki 6,00 t/ha, kai tuo metu šalies vidurkis buvo 5,65 t/ha. Tai rodo, kad ši kultūra yra viena stipriausių rajone, o ūkininkai čia ją augina itin efektyviai.Žirnių derlingumas taip pat augo – nuo 2,70 t/ha 2022 m. iki 3,37 t/ha 2024 m., ir pastaruosius dvejus metus reikšmingai viršijo šalies vidurkius. Tuo metu vasarinių kviečių derlius buvo nepastovesnis: nors 2023 m. Mažeikių r. lenkė šalį (atitinkamai 3,99 t/ha ir 3,65 t/ha), 2022 ir 2024 m. rezultatai buvo žemesni nei šalies vidurkis.

Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad Mažeikių r. ypač gerai sekasi auginti žieminius kviečius ir žirnius, o vasarinių kviečių augintojams gali būti naudinga peržiūrėti veislių pasirinkimą ar agronominius sprendimus.

3 pav. Mažeikių r. ir Lietuvos respondntinių ūkių atskirų kultūrų derlingumo vidurkio palyginimas2022–2024 m., t/ha

Mažeikių r. ir Lietuvos respondentų 2022–2024 m. atskirų kultūrų kainų vidutiniai duomenys lyginami 4 paveiksle. Vasariniai kviečiai yra viena iš svarbiausių Lietuvoje auginamų javų kultūrų, todėl jų kainų pokyčių analizė yra svarbi vertinant žemės ūkio sektoriaus tendencijas. Vasariniai kviečiai Mažeikių r. 2022 m. supirkti šiek tiek brangiau (286,26 Eur/t) nei Lietuvos vidurkis (279,42 Eur/t). Tai gali būti siejama su tuo, kad tais metais šiame regione buvo palankesnės oro sąlygos ar geresnis derliaus kokybės įvertinimas, kas leido ūkininkams gauti didesnę kainą. 2023 m. situacija pasikeitė – Mažeikiuose supirkimo kaina (182,41 Eur/t) beveik nesiskyrė nuo šalies vidurkio (182,54 Eur/t), o 2024 m. ji jau buvo mažesnė (173,79 Eur/t prieš 175,32 Eur/t). Šis kainų kritimas gali būti nulemtas tiek bendros kviečių kainų mažėjimo tendencijos dėl perteklinės pasiūlos ar sumažėjusios paklausos, tiek dėl regioninių veiksnių, pavyzdžiui, prastesnio derliaus ar didesnių transportavimo kaštų, dėl kurių supirkimo kainos Mažeikių r. sumažėjo labiau nei vidutiniškai Lietuvoje.

Žieminių kviečių kainos Mažeikių r. per 2022–2024 m. smarkiai sumažėjo – nuo maždaug 287,84 Eur/t 2022 m. iki 179,55 Eur/t 2024 m. Lietuvos vidurkis taip pat fiksuoja panašų kainų kritimą, tačiau kainos buvo kiek aukštesnės nei Mažeikių rajone – nuo 295,05 Eur/t iki 187,06 Eur/t. Tai rodo, kad tiek regione, tiek šalyje bendros rinkos tendencijos yra panašios, tačiau Mažeikių r. kainos nuolat šiek tiek atsilieka nuo vidurkio. Šis skirtumas gali būti lemiamas regioninių gamybos sąlygų, logistikos išlaidų arba rinkos paklausos skirtumų.

Žirnių kainos Mažeikių r. ir Lietuvos vidurkis 2022–2024 m. rodė panašias tendencijas, tačiau buvo ir skirtumų. 2022 metais žirniai Mažeikių r. kainavo 313,22 Eur/t, šiek tiek mažiau nei Lietuvos vidurkis – 317,57 Eur/t. 2023 m. kainos ženkliai sumažėjo visoje šalyje, tačiau Mažeikių r. jos buvo dar žemesnės (188,91 Eur/t lyginant su 198,49 Eur/t). 2024 m. kainos Mažeikiuose vėl šiek tiek kilo – iki 232,84 Eur/t, tuo tarpu Lietuvos vidurkis buvo 226,76 Eur/t.

Šiuos skirtumus galima aiškinti keliais veiksniais: regioninėmis gamybos sąlygomis, tokiomis kaip dirvožemio kokybė, klimato svyravimai ir derliaus kiekis; logistika ir transportavimo išlaidomis, kurios Mažeikių r. gali būti didesnės dėl atokesnės geografinės padėties; vietinės paklausos ir pasiūlos skirtumais; ūkininkų ūkių dydžiu ir technikos modernumu, kurie turi įtakos gamybos sąnaudoms; taip pat tarptautinių rinkų įtaka, nes žirnių kainos dažnai priklauso nuo pasaulinės žemės ūkio produkcijos situacijos ir eksporto galimybių. Visi šie faktoriai kartu lemia, kodėl kainos regione gali skirtis nuo šalies vidurkio.

4 pav. Mažeikių r. ir Lietuvos respondentinių ūkių atskirų kultūrų kainos vidurkio palyginimas 2022–2024 m., Eur/t

Ekonominių rodiklių apžvalga

Žemės ūkio pelningumo rodikliai yra svarbus ekonominės situacijos sektoriuje atspindys, leidžiantis įvertinti regionų konkurencingumą ir tvarumą.Jie parodo, kaip efektyviai ūkininkai geba valdyti savo sąnaudas bei išlaikyti pelningą veiklą, nepaisant besikeičiančių rinkos ar klimato sąlygų. Šie rodikliai ypač aktualūs, lyginant skirtingus regionus, pavyzdžiui, Mažeikių r. su Lietuvos vidurkiu.

Mažeikių r. respondentinių ūkių veiklos ekonominiai rodikliai

Lentelėje matyti, kad 2022–2024 m. Mažeikių r. respondentų grynasis pelningumas išliko aukštesnis nei Lietuvos vidurkis. Mažeikių r. 2022 m. pelningumas buvo 0,44, o Lietuvos vidurkis – 0,39. 2023 m. abiejose teritorijose pelningumas sumažėjo, o Mažeikių r. jis išliko šiek tiek didesnis (atitinkamai 0,19 ir 0,17). Įdomu tai, kad 2024 m. Mažeikių r. pelningumas nežymiai padidėjo iki 0,21, o Lietuvos vidurkis tapo neigiamas (-0,19), kas rodo, kad šalyje žemės ūkio sektorius patyrė nuostolių.

Analizuojant pelningumą be dotacijų, matyti, jog tiek Mažeikių r., tiek visoje šalyje pelningumas ženkliai mažėjo ir dažnai tapo neigiamas, pabrėžiant paramos svarbą ūkininkams. Geresni Mažeikių r. rodikliai gali būti susiję su efektyvesniu ūkio valdymu, palankesnėmis klimato ir dirvožemio sąlygomis, mažesnėmis gamybos sąnaudomis bei geresnėmis rinkos prieigos galimybėmis. Taip pat regiono ūkininkai gali efektyviau pasinaudoti naujomis technologijomis ir inovacijomis, didinančiomis produktyvumą ir mažinančiomis kaštus. Be to, Mažeikių r. žemės ūkio struktūra gali būti geriau pritaikyta prie rinkos poreikių, o vietinės paramos programos ir bendruomeninės iniciatyvos gali prisidėti prie tvarios ūkininkavimo praktikos. Visi šie veiksniai kartu lemia, kodėl Mažeikių r. respondentiniai ūkiai geba išlaikyti palankesnį pelningumo lygį net ir sudėtingesniais ekonominiais laikotarpiais.

Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti

Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas