© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Kasmet stebime Lietuvos ūkininkų veiklos ekonominę ir finansinę padėtį žemės ūkyje, atliekame ūkių veiklos analizę. Mažeikių r. 2023 m. duomenys surinkti iš 21 respondento.
Duomenys apie ūkių gamybos sąnaudas, prekybos pajamas ir kitus ūkininkavimo veiklos aspektus pateikti į Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT). Kiekviena ES valstybė privalo teikti informaciją į ŪADT. Įvairios ES institucijos pagal ŪADT duomenis gali sekti ūkininkų pajamų padėtį, apskaičiuoti hektaro savikainą, subsidijų santykį su pajamomis, nagrinėti bendros žemės ūkio politikos poveikį. Išanalizavus pateiktus duomenis, galima priimti tinkamus sprendimus, susijusius su žemės ūkio politika, sprendžiant rinkų valdymo, kaimo plėtros ir kitas problemas.
1 pav. Mažeikių r. ūkių skaičius metų pabaigoje, vnt. (sudaryta pagal Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro portalo duomenis).
Lietuvoje 2021–2023 m. ūkių skaičius mažėjo 2,32 proc., nuo 154670 iki 151080. Mažeikių r. taip pat pastebimas ūkių mažėjimas. Nors pastaraisiais metais jų įsteigiama vis daugiau, jie neatsveria likviduojamų ūkių skaičiaus. Tai galėjo lemti susiklosčiusi ekonominė situacija bei vyresnių ūkininkų pasitraukimas iš veiklos.
2 pav. Mažeikių r. ūkininkų ūkių skaičius pagal ūkininkų amžių ir lytį metų pabaigoje, vnt. (sudaryta pagal Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro portalo duomenis).
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, Mažeikių r. jaunų ūkininkų skaičius 2021–2023 m. kito nežymiai, o vyresnių nei 40 m. ūkininkų sumažėjo. Vyrų valdomi ūkiai dominavo ir nežymiai jų skaičius augo, o moterų valdomų ūkių pastaraisiais metais mažėjo.
3 pav. Mažeikių r. ūkių skaičiaus pasiskirstymas pagal veiklos rūšį metų pabaigoje, vnt. (sudaryta pagal Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro portalo duomenis).
2021–2023 m. Mažeikių r. gyvulininkystės ūkių padidėjimas nežymus – 3 nauji ūkiai per pastaruosius metus. Tuo metu augalininkystės ūkių gausėjo apie 20 kasmet. Tai galima paaiškinti – mišriuose ūkiuose atsisakyta gyvulių auginimo.
Mažeikių r. augalininkystės ūkių analizė
Mažeikių r. 2023 m. duomenys paimti iš 21 respondentinio ūkio. Ūkių vidutinis žemės plotas – 144 ha. Rajone vyravo augalininkystės arba mišrūs ūkiai. Augalininkystės ūkiai daugiausia augino kviečius, miežius, žirnius, rapsus.
1 lentelė. Mažeikių r. ir Lietuvos ūkių žemės ūkio augalų derlingumas pagal VED 2021–2023 m., t/ha
Lygindami 2021–2023 m. javų derlingumą su Lietuvos vidurkiu (žr. 1 lentelę), matome, kad rajone derlingumas panašus kaip ir Lietuvos ūkių vidurkis. Derlingumu išsiskiria tik žieminiai rapsai, kurie mūsų rajone derėjo geriau nei Lietuvos vidurkis. Žieminių kviečių ir rapsų derlingumas 2023 m. buvo geresnis nei 2022, o miežių derlius sumenko net 1,5 t/ha.
2 lentelė. Mažeikių r. žemės ūkio augalų pardavimo kainos pagal VED 2021–2023 m., Eur/t
Nors žieminių rapsų derlius 2023 m. buvo 0,47 t/ha didesnis nei 2022 m., supirkimo kaina Mažeikių r. ūkininkų nelepino. Buvo vidutiniškai beveik 210 Eur/t žemesnė. Kitų kultūrinių augalų supirkimo kainos 2023 m. taip pat krito iš dalies dėl geopolitinės situacijos, iš dalies dėl vartojimo pokyčių, eksporto galimybių.
Mažeikių r. gyvulininkystės ūkių analizė
Vidutinis karvių skaičius rajone 2021–2023 m. išliko stabilus (13 vnt.). Analizuojant vidutinį primilžį iš vienos karvės (žr. 5 pav.), jis vis dar lenkia Lietuvos vidurkį. Tam įtakos turėjo naudoti kokybiški pašarai ir papildai melžiamoms karvėms šerti bei geras karvių veislių pasirinkimas ir išlaikymas.
4 pav. Vidutinis primilžis iš karvės 2021–2023 m. Mažeikių r. ir Lietuvoje pagal VED, t
5 pav. Parduotos produkcijos kaina Mažeikių r. ir Lietuvoje pagal VED, Eur/t
Pagal 5 pav. duomenis matome, kad 2021–2023 m. laikotarpiu Mažeikių r. ūkininkų pieno pardavimo kaina pakilo 11,44 proc., kai Lietuvoje – 9,28 proc. Per nagrinėjamą laikotarpį parduoto pieno kaina 2022 m. buvo aukščiausia. Tą galėjo lemti 2022 m. pirmoje pusėje augusi pieno produktų paklausa eksporto rinkose ir leido perdirbėjams didinti pardavimus užsienyje.
Mažeikių r. ekonominių rodiklių analizė
Ūkio veiklą apibendrinantis rodiklis yra grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis. Jis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos. Labai žema rodiklio reikšmė rodo, kad ūkis priklausomas nuo paramos, veikla nuostolinga ir be dotacijų jos vykdyti negalėtų.
6 pav. Mažeikių r. ir Lietuvos ūkių grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, palyginimas, koef.
Iš 6 pav. matyti, kad Mažeikių r. 2021–2023 m. laikotarpiu grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, grįžo į 2021 m. lygį (koeficientas artimas nuliui). Galima daryti išvadą, kad Mažeikių r. ūkiai priklausomi nuo tiesioginių išmokų (išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.).
Kitas labai svarbus yra skolos rodiklis. Jis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą.
7 pav. Mažeikių r. ir Lietuvos ūkių skolos rodiklio palyginimas, koef.
Pagal 7 pav. duomenis matome, kad Lietuvos skolos rodiklis 2021–2023 m. laikotarpiu šiek tiek didėjo ir 2023 m. siekė 0,26. Nedidelis koeficientas rodo, kad ūkininkai skolinasi atsakingai, nesudarydami ūkiams didelės finansinės naštos ir rizikos.
Mažeikių r. ūkių skolos rodiklis per nagrinėjamąjį laikotarpį keitėsi nežymiai. Paskutiniais duomenimis buvo 0,04 didesnis nei šalies vidurkis. Be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su aprūpinimu žemės ūkio ar kitu turtu, kuris didintų ūkio konkurencingumą rinkoje. Skolintų lėšų naudojimas priimtinas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai veiklai.
Apibendrinant galima teigti, kad Mažeikių r. žemės ūkio veiklą vykdantys ūkininkai dirba pakankamai našiai, pelningai, investuoja ir skolinasi įvertinę visas rizikas.