Mažeikių r. respondentinių ūkių 2022 m. veiklos rezultatų apžvalga

Jolanta Beniušienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Mažeikių r. biuro vyresnioji buhalterinės apskaitos konsultantė

2023-09-19

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Kasmet stebint Lietuvos ūkininkų veiklos ekonominę ir finansinę padėtį žemės ūkyje, atliekama ūkių veiklos analizė. Visi duomenys kaupiami Ūkių apskaitos duomenų tinkle (ŪADT). Mažeikių r. duomenys už 2022 m. surinkti iš 21 respondentinio ūkio.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

ŪADT yra pagrindinis ES ūkių pajamų lygio ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumo duomenų šaltinis. Pagrindinis ŪADT teigiamas bruožas – jo lankstumas. Kintančių duomenų peržvalga leidžia išanalizuoti įvairių ūkių tipų situaciją ir gamybos rezultatus tam tikrose zonose, šių ūkių gamybos kryptis pagal tam tikrus rodiklius (pavyzdžiui pajamas, gamybos išlaidas, pelną ir kt.), apskaičiuoti hektaro savikainą, subsidijų santykį su pajamomis ir kt.

ŪADT duomenimis daugiausia naudojasi įvairios ES institucijos (pirmiausia Europos Komisija), kurios nagrinėja rinkų (javų, mėsos, pieno ir kt.) valdymo, kaimo plėtros ir kitas problemas.

Analizuoti 21 rajono ūkio duomenys

Mažeikių r. duomenys už 2022 m. surinkti iš 21respondentinio ūkio. Atlikta duomenų analizė ir palyginta su 2020 bei 2022 m. duomenimis. Rezultatai pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Mažeikių r. ir Lietuvos respondentinių ūkių duomenų palyginimas

Analizuojamų ūkių vidutinis žemės plotas – 144 ha. Rajone vyrauja augalininkystės arba mišrūs ūkiai. Augalininkystės ūkiai daugiausiai augina tradicinius grūdinius augalus: kviečius, miežius, žirnius, rapsus. Lyginant 2020–2023 metų grūdinių augalų derlingumą su Lietuvos derlingumo vidurkiu, matome, kad rajone derlingumas yra nežymiai mažesnis už Lietuvos derlingumo vidurkį. Mažesnį grūdinių augalų derlingumą lemia rajone esančios nederlingos žemės, bei buvusios nepalankios klimato sąlygos: sausra arba liūtys.

Analizuodami pateiktos 1 lentelės duomenis, matome, kad vidutinis karvių skaičius 2020–2022 m. rajone ir Lietuvoje išlieka stabilus. Tačiau sparčiai didėjant pienininkystės ūkio kaštams, daugelis rajono ūkininkų mažina pieninių galvijų bandas, ir pradeda auginti mėsinius galvijus arba grūdinius augalus. Vyresni ūkininkai traukiasi iš žemės ūkio veiklos. Nežiūrint į tai, kad karvių skaičius nedidėja, vis tiek vidutinis primilžis iš vienos karvės 2020–2022 m. yra didesnis už Lietuvos vidurkį. Šiam didėjimui įtakos turi naudojami kokybiški pašarai ir papildai melžiamoms karvėms šerti, bei geros turimų karvių veislės.

Analizuojant augalininkystės ir gyvulininkystės pajamas, vidutiniškai ir Mažeikių r., ir visoje Lietuvoje 2020–2022 m. didėjo. Didėjant pajamoms, didėja standartinis gamybinis pelnas (1 pav.). Standartinis gamybos pelnas (SGP) – tai yra produkcijos vertės, gautos per metus iš vieno pasėlių hektaro ar gyvulio (pridėjus tiesiogines išmokas), ir gamybos išlaidų skirtumas. Produkcijai pagaminti skiriamas išlaidas sudaro pirktos ir ūkyje pagamintos sėklos, pašarai, bei įsigytų trąšų, augalų apsaugos priemonių, medikamentų, veterinaro ir gyvulių sėklinimo paslaugų, augalų ir gyvulių draudimo, dirvos analizės, pieno testų, produkcijos pakavimo, saugojimo ir kitos sąnaudos. Gamybinio pelno didėjimą lėmė padidėjęs kai kurių augintų augalų derlingumas, ūkininkų sprendimas keisti ūkinę veiklą į daug pelningesnę, taip pat apsisprendimas modernizuoti ūkius diegiant pažangias technologijas, atsinaujinant žemės ūkio techniką.

1 pav. Standartinis gamybinis pelnas, Eur

Turto pelningumo rodiklis (2 pav.) rodo, kiek grynojo pelno uždirbo vienas į turtą investuotas euras (rodo ūkio gebėjimą uždirbti pelno, panaudojant turimą turtą). Šis rodiklis lygina pajamas ir turtą, ir kuo jis yra aukštesnis, tuo efektyviau išnaudojamas nuosavas turtas.Mažeikių r., lyginant 2020–2022 m efektyviausiai valdomas turimas turtas buvo 2022 m. 2 pav. Turto apyvartumas

Svarbiausias kiekvieno verslo tikslas – kuo mažiau išleidžiant, uždirbti kuo daugiau pelno. Pelnas yra labiausiai apibendrinantis ūkio veiklą rodiklis. Jeigu ūkis turi pakankamai pelno, tai jis gali planuoti investicijas, plėsti savo veiklą, kurti naujus produktus, teikti paslaugas ir taip užsitikrinti savo konkurencinį pranašumą rinkoje. Tačiau norint objektyviai įvertinti ūkio veiklos efektyvumą, konkurencingumą ir veiklos tęstinumo galimybes, nepakanka remtis vien uždirbtu pelnu ir juo remiantis priimti sprendimus. Daug išsamesnė informacija gaunama apskaičiavus pelningumo rodiklius, juos palyginus su ankstesnių metų, taip pat kitų, panašiomis sąlygomis dirbusių ūkių rodikliais. Analizuojami keli pagrindiniai finansiniai rodikliai: grynasis pelningumas, grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis) ir skolos rodiklis.

Grynojo pelningumo (3 pav.) rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Šis rodiklis ūkininkų, planuojančių gauti finansinę ES paramą, turėtų būti ne mažesnis nei 0,02 (2 proc.).

3 pav. Grynasis pelningumas

Analizuodami 3 pav. duomenis, matome, kad rajono grynojo pelningumo rodiklis, lyginant trejus metus, mažėja. Grynajam pelningumo mažėjimui įtakos turėjo nepalankios oro sąlygos ir paskutinių metų pasaulinė krizė vykstant karui Ukrainoje.

Taip pat svarbu analizuoti grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis (4 pav.) rodiklį, nes nemažą dalį žemės ūkio veiklą vykdančių subjektų pajamų sudaro tiesioginės išmokos už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus ir gyvulius. Šis rodiklis rodo, kiek grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo 1 pardavimo pajamų euras. Ypač žema rodiklio reikšmė rodo, kad ūkis yra priklausomas nuo paramos, t. y. veikla nuostolinga ir be dotacijų jos vykdyti negalėtų.

Iš pateikto 4 pav. matyti, kad Mažeikių r. ūkių vidutinis grynojo pelningumo rodiklis 2020–2021 m. buvo didesnis negu Lietuvos, o 2022 m šis rodiklis šiek tiek sumažėjo. 4 pav. Grynasis pelningumas be dotacijų , susijusių su pajamomis, koef.

Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama didesnė finansinė rizika, tuo sunkiau susiklosčius nepalankioms sąlygoms bus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą.

Pagal 5 pav. duomenis matome, kad rajono ūkininkai skolinasi pakankamai atsakingai, įvertindami visas rizikas dėl skolos grąžinimo, ir jų vidutinis 2020–2021 m. skolos rodiklis yra artimas Lietuvos vidurkiui, tik 2022 m. šis rodiklis šiek tiek padidėjo. 5 pav. Skolos rodiklis, koef.

Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio ar kitu turtu, kuris didintų ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai veiklai.

Apibendrinant galime teigti, kad Mažeikių r. žemės ūkio veiklą vykdantys ūkininkai dirba pakankamai našiai, pelningai, investuoja ir skolinasi įvertinę visas rizikas.