Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – vieninga informacinė sistema, kurioje kaupiami duomenys apie prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą, jų pajamų lygį. Remiantis šiais duomenimis, formuojama Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika. Mažeikių r. į ŪADT 2020 metais atrinkti 36 ūkiai.
Mažeikių rajone vyrauja augalininkystės ūkiai ir tik apie trečdalis yra mišrūs. Dalis mišrių ūkių mažina pieno gamybą ir didina mėsinių galvijų auginimą dėl nestabilios pieno supirkimo kainos.
Augalininkystės ūkiai daugiausiai augina tradicinius grūdinius augalus: kviečius, miežius, žirnius, rapsus. Lyginant paskutiniųjų trejų metų grūdinių augalų derlingumą su Lietuvos derlingumo vidurkiu, matome, kad jis kai kurių augalų šiek didesnis tik 2019 m., o 2018 ir 2020 m. – šiek tiek mažesnis. Patys derlingiausi buvo 2020 m. ir Mažeikių r., ir visos Lietuvos ūkininkams.
1 lentelė. Grūdinių augalų vidutinis derlingumas, t/ha
Mažeikių r. pieno ūkių vidutinis primilžis iš karvės 2018–2020 m. laikotarpiu kinta netolygiai, t. y. 2020 m. jis mažesnis nei 2018–2019 m. (1 pav.). Pieno ūkiai investuoja į žemės ūkio techniką ir įrangą, skirtą pienininkystės ūkiams, kuri tiesiogiai turi įtakos primilžio didėjimui.
1 pav. Vidutinis primilžis, t
Kiekvienam ūkiui vykdant ūkinę komercinę veiklą, svarbu analizuoti finansinius rodiklius, kurie leidžia priimti sprendimus vykdant ūkių plėtrą, investuojant ir skolinantis iš finansinių institucijų. Analizuojami keli pagrindiniai finansiniai rodikliai: grynasis pelningumas, grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis), skolos rodiklis.2 pav. Grynasis pelnas, proc.
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek pelno uždirba 1 pardavimo euras. Pagal 2 pav. duomenis Mažeikių r. respondentinių ūkių pelningumo rodiklis analizuojant paskutinius trejus metus 2018 m. buvo mažesnis nei vidutinis Lietuvos ūkių, o 2019–2020 m. grynasis pelningumas didesnis nei Lietuvos vidurkis. Mažeikių r. ūkininkai labai netolygiai nukentėjo nuo pastarųjų metų sausros nei kiti tolėliau esantys rajonai, tai tiesiogiai lėmė ūkių pelningumą.3 pav. Grynasis pelnas (be dotacijų, susijusių su pajamomis), proc.
Taip pat svarbu analizuoti grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodiklį, nes ne mažą dalį žemės ūkio veiklą vykdančių subjektų pajamų sudaro tiesioginės išmokos už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus ir gyvulius. Koks būtų žemės ūkio veiklą vykdančių subjektų grynojo pelningumo rodiklis, jei pasikeistų bendroji Europos Sąjungos žemės ūkio politika ir nebebūtų mokamos dotacijos? Ar tai vis dar būtų pelningas verslas? 3 pav. matyti, kad Mažeikių r. ūkių vidutinis grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis, didesnis nei Lietuvos, išskyrus 2018 m. Per 2019–2020 m. Mažeikių r. ūkiai generuoja pelną ir be dotacijų, susijusių su pajamomis.
Skolos rodiklis rodo, kokia turto dalis finansuojama skolomis. Norint vykdyti ūkių plėtrą, būtina skolintis, tačiau turi būti tinkama rizika. Laikoma, kad rodiklio reikšmė neturėtų viršyti 0,6.
4 pav. Skolos rodiklis
Pagal 4 pav. duomenis matome, kad Mažeikių rajono ūkininkai skolinasi atsakingai ir jų vidutinis skolos rodiklis yra artimas Lietuvos skolos rodiklio vidurkiui.
Apibendrinant galime teigti, kad Mažeikių r. žemės ūkio veiklą vykdantys subjektai dirba pakankamai našiai, pelningai, investuoja ir skolinasi įvertinę visas rizikas.