Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Mažeikių r. respondentinių ūkių 2019 m. veiklos apžvalga
Irma Barauskė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Mažeikių r. biuro ekonomikos konsultantė
2020-12-21
© LŽŪKT nuotr.
Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – vieninga informacinė sistema, kurioje kaupiami duomenys apie prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą, jų pajamų lygį. Remiantis šiais duomenimis, formuojama Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika. Mažeikių r. į ŪADT 2019 m. atrinkti 29 ūkiai.
Mažeikių r. vyrauja augalininkystės ūkiai ir tik apie trečdalis jų yra mišrūs. Dalis mišrių ūkių dėl nestabilios pieno supirkimo kainos mažina pieno gamybą ir daugiau augina mėsinių galvijų. Augalininkystės ūkiai daugiausiai augina tradicinių grūdinių augalų (kviečių, miežių, žirnių, rapsų). Lyginant jų derlingumą su Lietuvos derlingumo vidurkiu, matome, kad kai kurių augalų šiek didesnis arba šiek tiek mažesnis. Kadangi rajono žemės nevienodo derlingumo ir struktūros, vieniems augalams jos tinkamesnės, kitoms mažiau tinkamos.
1 lentelė. Grūdinių augalų vidutinis derlingumas, t/ha
Pieno ūkių vidutinis primilžis iš karvės 2017–2019 m. laikotarpiu šiek tiek didėjo (1 pav.). Pieno ūkiai investavo į žemės ūkio techniką ir įrangą, kuri tiesiogiai lėmė primilžio didėjimą. Kaip minėta auksčiau, pieno ūkiai pamažu didino mėsinių galvijų skaičių.
1 pav. Vidutinis primilžis iš karvės, t
Analizuoti finansiniai rodikliai
Kiekvienam ūkiui vykdant ūkinę komercinę veiklą, svarbu analizuoti finansinius rodiklius, kurie leidžia priimti sprendimus vykdant ūkių plėtrą, investuojant ir skolinantis iš finansinių institucijų. Analizuoti keli pagrindiniai finansiniai rodikliai: grynasis pelningumas, grynasis pelningumas, be dotacijų, susijusių su pajamomis, skolos rodiklis.
2 pav. Grynasis pelnas, proc.
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek pelno uždirba 1 pardavimo euras. 2 pav. matome, kad Mažeikių r. respondentinių ūkių pelningumo rodiklis 2017 m. buvo didesnis nei vidutinis Lietuvos ūkių, tačiau 2018 m. grynasis pelningumas mažesnis, o 2019 m. vėl didesnis nei Lietuvos vidurkis. Mažeikių rajono ūkininkai labai netolygiai nukentėjo nuo pastarųjų metų sausros nei kiti rajonai, o tai turėjo įtakos ūkių pelningumui.
3 pav. Grynasis pelnas, be dotacijų, susijusių su pajamomis, proc.
Taip pat svarbu analizuoti grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklį, nes ne mažą dalį žemės ūkio veiklą vykdančių subjektų pajamų sudaro tiesioginės išmokos už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus ir gyvulius. Koks būtų žemės ūkio veiklą vykdančių subjektų grynojo pelningumo rodiklis, jei pasikeistų bendroji Europos Sąjungos žemės ūkio politika ir nebebūtų mokamos dotacijos? Ar tai vis dar būtų pelningas verslas? 3 paveiksle matyti, kad Mažeikių r. ūkių vidutinis grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis, yra didesnis nei vidutinis Lietuvos, todėl ir ūkiai galėtų ir toliau vykdyti veiklą.
Skolos rodiklis rodo, kokia turto dalis finansuojama skolomis. Norint vykdyti ūkių plėtrą, būtina skolintis, tačiau turi būti tinkama rizika. Laikoma, kad rodiklio reikšmė neturėtų viršyti 0,6.
4 pav. Skolos rodiklis
Pagal 4 pav. duomenis matome, kad Mažeikių rajono ūkininkai skolinasi atsakingai ir jų vidutinis skolos rodiklis yra mažesnis nei vidutinis Lietuvos rodiklis.
Apibendrinant galime teigti, kad Mažeikių rajono žemės ūkio veiklą vykdantys subjektai dirba pakankamai našiai, pelningai, investuoja ir skolinasi įvertinę riziką.
Vaizdo reportažas
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
