Lietuvoje, kaip ir visose ES šalyse, nuolat stebima žemės ūkio padėtis. Jau ne vienerius metus veikia Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT), kurio duomenų bazėje kasmet kaupiami pagal vienodą metodiką tyrimui atrinktų ūkių duomenys. Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis teikia savanoriškai ir informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, yra neskelbiama. Šiemet į ŪADT pateikti 27 Mažeikių r. respondentinių ūkių duomenys.
Šis duomenų tinklas yra pagrindinis išsamios informacijos apie įvairių ūkių grupių veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus šaltinis, leidžiantis numatyti ūkių plėtros tendencijas regionuose, apskaičiuoti hektaro savikainą, subsidijų santykį su pajamomis, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos, veiklos sprendimus.
Mažeikių r. respondentų kasmet daugėja. Šiemet surinkti ir išanalizuoti 27 respondentų ūkių 2014 apskaitos metų duomenys. Juos pateikė 2 augalininkystės ir 25 mišrūs ūkiai. Bendras analizuotų respondentų ūkių valdomas žemės plotas 2014 m. buvo 3055,20 ha, vidutinis ūkio žemės plotas – 113,16 ha. Didžiausias buvo 272,52 ha, o mažiausias – 8,65 ha.
Pagal gautus duomenis atlikta 2014 m. analizė ir palyginta su paskutinių 5 m. duomenimis (1 lentelė).
1 lentelė. Bendras respondentų ūkių metinis palyginimas
Apklaustieji Mažeikių r. ūkininkai 2014 m. daugiausia augino kviečių, miežių, avižų, kvietrugių. Analizuodami lentelės duomenis, matome, kad javų derlingumas 2014 m. pastebimai padidėjo. Didesnį derlingumą lėmė palankios oro sąlygos. Bulvių užauginta 18 proc. mažiau nei ilgametis vidurkis. Rapsų derlingumo duomenys nėra reprezentatyvūs, nes gauti tik iš 2 ūkių.
Pirmame paveiksle matome, kaip Mažeikių r. per 6 m. kito 4 dažniausiai auginamų augalų vidutinis derlingumas.
1 pav. Kviečių, miežių, avižų ir kvietrugių derlingumas Mažeikių rajone 2009–2014 m., t/ha
2013 m. mažesnį kviečių derlingumą lėmė prastos oro sąlygos, tačiau 2014 m. buvo itin palankūs vasariniams žemės ūkio augalams, todėl derliai buvo ženkliai didesni ir lenkė ilgametį vidurkį.
Mažeikių r. vyrauja mišrūs ūkiai. 2012 m. vidutinis karvių skaičius sparčiai sumažėjo dėl sumažėjusios pieno supirkimo kainos, bet 2013 ir 2014 m. skaičius pamažu didėja ir siekia 38. Tai 9 kartus daugiau negu 2013 m. Lietuvos vidurkis, kuris buvo 4,1.
2 pav. Karvių skaičiaus ir produktyvumo rodikliai Mažeikių rajone 2009–2014 m.
Pieno primelžimas iš vienos karvės taip pat didėjo ir 2014 m. vidurkis siekė 5 t (Lietuvos vidurkis 2013 m. buvo 5,15 t).
Mažeikių rajono respondentų ūkių vidutinės pajamos 2014 m. buvo mažesnės nei 2013 m. (3 pav.). Augalininkystės pajamos mažėjo jau trečius metus iš eilės ir dabar vidurkis siekė 44871 eurą (Lietuvos vidurkis 2013 m. buvo 73523 eurai).
3 pav. Respondentų ūkių pajamų palyginimas, Eur
2014 m., lyginant su ankstesniu laikotarpiu, augalininkystės ir gyvulininkystės pajamos sumažėjo atitinkamai 15,88 proc. ir 41,85 proc., o pajamos iš nuomos padidėjo 63,86 procento. Kitų veiklos sričių pajamos sumažėjo 23,13 procento.
Gamybinės komercinės veiklos pelnas neigiamas trečdalyje analizuotų ūkių ir tai turi įtakos rajono vidurkiui (minus 67350 eurų vienam ūkiui). Neigiamą rezultatą lėmė kylančios degalų, trąšų ir kitų medžiagų kainos, o augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainos sumažėjo.
Bendrosios produkcijos struktūra Mažeikių r. 2014 m. pateikta 4 paveiksle.
4 pav. Respondentinių ūkių bendrosios produkcijos sudėtis Mažeikių r. 2014 m., proc.
Bendroji produkcija vienam respondentų ūkiui Mažeikių r. 2014 m. sudarė vidutiniškai 74170 eurų. Iš jų didžiausią dalį sudarė augalininkystės produkcija – 66 proc., gyvulininkystės – 33 proc. ir kitų paslaugų pajamos – 1 procentą.
Kapitalo pakankamumo koeficientas rodo, kokį procentą ūkio turto ūkininkas yra įsigijęs nuosavomis lėšomis. Mažeikių r. šis rodiklis 2014 m. buvo vidutiniškai 89,64 procento. Kuo reikšmė didesnė – tuo ūkis stabilesnis.
2 lentelė. Ūkio efektyvumo rodikliai Mažeikių rajone 2014 m. ir visoje Lietuvoje 2013 m.
Bendrojo įsiskolinimo rodiklis parodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį. Analizuojamuose ūkiuose šio rodiklio vidurkis 2014 m. buvo 0,10 (Lietuvos vidurkis 2013 m. – 0,15). Tai reiškia, kad ūkininkai veiklai vystyti naudoja daugiau nuosavų lėšų nei skolintų.
Grynojo pelningumo rodiklio vidurkis 2014 m. Mažeikių r. respondentų ūkiuose buvo –0,51 (Lietuvoje šio rodiklio vidurkis 2013 m. buvo 0,06).
Turto apyvartumo rodiklis rodo, kiek 1 turto euras uždirbo pajamų. Analizuojamuose ūkiuose šio rodiklio vidurkis 2014 m. buvo 0,25 (Lietuvos vidurkis 2013 m. – 0,31). Kuo didesnis rodiklis, tuo greitesnis apyvartumas ir efektyviau valdomas turtas.
Subsidijų gamybai dalis pajamose rodo, kokią visų ūkio gautų pajamų dalį sudaro gautos įvairios su pajamomis susijusios subsidijos. Jų dalies vidurkis Mažeikių r. respondentų ūkių pajamose 2014 m. buvo 27,84 procento. Lietuvos vidurkis 2013 m. buvo 22,71 procento. Didžiojoje dalyje (70 proc.) respondentų ūkių subsidijų dalis pajamose neviršijo 30 procentų.
Apibendrinant galima teigti, kad Mažeikių r. ūkininkams 2014 m. buvo derlingi, karvių skaičius ir primelžiamo pieno kiekis didėjo ir didėja. Dauguma ūkių mišrūs, bet didžiąją dalį pridėtinės vertės šiemet sukūrė augalininkystė.
Parengta pagal Mažeikių rajono 2014 metų respondentų ūkių analizę.