Gruodžio 16 d., antradienis | 25
Marijampolės savivaldybės 2024 m. respondentinių ūkių apžvalga
Ramunė Sinkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Marijampolės r. biuro finansinės apskaitos konsultantė
2025-12-15
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Marijampolės sav. biure 2025 m. buvo atrinkti ir pateikti 32 ūkių 2024 apskaitos metų duomenys. Kokie rezultatai?
ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima padėtis žemės ūkyje, vykdoma prekinių ūkių veiklos ekonominės ir finansinės būklės analizė. Ji atliekama analizuojant Ūkio apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) duomenis. Ši sistema yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis.
Europos Sąjungos ŪADT ūkiai atrenkami pagal tai, kiek jie atspindi konkrečių šalių ūkių visumą. Lietuvoje respondentiniai ūkiai apima visas šalies savivaldybes, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas.
Marijampolės sav. biure 2025 m. buvo atrinkti ir pateikti 32 ūkių 2024 apskaitos metų duomenys. Iš jų daugiausiai buvo augalininkystės ūkių – net 53 proc., kasmet mažėja pienininkystės ūkių, kurie sudarė tik 12 proc., dar tiek pat buvo mišrių ūkių. Pamažu daugėja ūkių, auginančių daržoves, jie sudarė 12 proc., ir 9 proc. atrinktų ūkių augino uogas.
Augalininkystės ūkiuose dažniausiai auginti kviečiai, miežiai, rapsai, ankštiniai augalai, ir tik keli iš atrinktų ūkių augino cukrinius runkelius. Šiltėjant klimatui, ūkiai vis dažniau renkasi auginti kukurūzus grūdams ar sėjomainoje atsiranda tokie augalai kaip saulėgrąžos.
1 lentelė. Ūkių, sugrupuotų pagal ūkio šaką, dažniausiai augintų augalų derlingumas, t/haIš lentelėje pateiktų duomenų matome, kad pastaraisiais metais specializuotuose augalininkystės ūkiuose žieminių kviečių derlingumas buvo didesnis nei gyvulininkystės ūkiuose, o žieminių rapsų derlius dažnu atveju buvo didžiausias gyvulininkyste besiverčiančiuose ūkiuose. Tik 2023 m. didžiausias žieminių rapsų derlingumas buvo mišriuose ūkiuose.
2 lentelė. Ūkių, sugrupuotų pagal ūkio šaką, dažniausiai augintų augalų pardavimo kaina, Eur/t
Iš šios lentelės duomenų galime teigti, kad Suvalkijos ūkininkai savo užaugintą produkciją gebėjo parduoti brangiau nei Lietuvos vidurkis. Tik žirnių 2022 metais vidutinė kaina Lietuvoje buvo aukštesnė nei Marijampolės ūkininkų ūkiuose. 2022 m. mišrūs ūkiai ir 2023–2024 m. gyvulininkystės ūkiai žirnių pardavimui neaugino. Taip pat matome ir didelius žemės ūkio produkcijos kainų svyravimus, kai 2022 metais žieminiai kviečiai kainavo 1,6 karto daugiau, lyginant su 2024 metais. Rapsų ir žirnių kainos svyravo mažiau.
3 lentelė. Primilžis iš vienos karvės ir parduoto pieno kaina ūkiuose pagal karvių skaičiųIš pateiktų duomenų matome, kad ūkiuose didėjant melžiamų karvių skaičiui, primilžis iš vienos karvės didėja. Pieno pardavimo kaina taip pat buvo didesnė stambesniuose pienininkystės ūkiuose. Pieno kaina šiuose ūkiuose visais metais buvo apie 100 Eur/t aukštesnė, lyginant su mažiausiai karvių laikiusiais ūkiais. Marijampolės regiono ūkiuose tiek primilžis iš vienos karvės, tiek pieno pardavimo kaina viršijo Lietuvos vidurkį. Tokį rezultatą lėmė ūkių stambėjimas.
Trumpai apžvelgus ūkių gamybinius rodiklius, ne mažiau svarbu įvertinti ir jų finansinius rezultatus. Grynasis pelningumas – vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių ūkio veiklos efektyvumą. Jo reikšmė rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno.
4 lentelė. Ūkių pelningumo rodikliai 2022–2024 metais
Analizuojant grynojo pelningumo rodiklius, galima teigti, kad suvalkiečiai geba uždirbti pelno. Jų pelningumas 2022–2024 m. laikotarpiu visais metais viršijo vidutinį Lietuvos ūkių pelningumą. Taip pat galime teigti, kad pastaraisiais metais pelningiausi buvo gyvulininkystės ūkiai. Šiuose ūkiuose vienas pardavimo pajamų euras uždirbo nuo 36 iki 47 euro centų grynojo pelno.
Dar vienas svarbus rodiklis – grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis. Jis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos be paramos. Analizuodami šį rodiklį, matome, kad ūkiai vis labiau tampa priklausomi nuo paramos ir be jos būtų mažai pelningi ar dažnu atveju net nuostolingi.
Vertinant ūkių mokumo rodiklius, galima teigti, kad ūkininkai skolinosi atsakingai. Skolos rodiklis pastarųjų trijų metų laikotarpiu respondentiniuose ūkiuose svyravo nuo 0,14 iki 0,28 (kai rekomenduotina šio rodiklio reikšmė ne didesnė kaip 0,6). Šis rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Pateiktoje lentelėje matome, kad augalininkystės ūkiai palankiau vertino galimybę formuoti savo ūkio turtą skolinantis.
5 lentelė. Ūkių skolos rodikliai 2022–2024 metais
Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti
Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas
