Lietuva įsipareigojusi kasmet Europos Komisijai pateikti tūkstančio respondentinių ūkių duomenis. Senųjų ES valstybių patirtis rodo, kad tyrimas turi apimti gerokai didesnį ūkių skaičių, kad būtų patenkinti ir šalies vidaus poreikiai, ir užtikrintas pakankamas ūkių skaičius, keičiantis jų struktūrai.
Į ES ŪADT atrenkami ūkiai, pagal tam tikrus požymius atspindintys atskirų šalių ūkių visumą. Apie ūkių visumą dažniausiai sprendžiama iš visuotinio žemės ūkio surašymo arba kitų panašaus pobūdžio duomenų. Pagal tai įvertinama atskiros šalies ūkių struktūra.
Marijampolės savivaldybėje 2011 m. duomenis apie 2010 m. gamybinę ir finansinę veiklą pateikė 41 ūkininkas. Ūkiai skiriasi savo ūkine veikla ir dydžiu.
Vadovaudamiesi respondentinių ūkių duomenimis, matome, kad dažniausiai ūkiuose auginti kviečiai (net 31 ūkyje iš 41 arba 75,6 proc.), 32 ūkiuose auginti miežiai (70,7 proc.) ir tik trijuose – rugiai. Tik 5 ūkiai 2010 m. augino bulves (12,2 proc.) ir beveik trečdalis (29,3 proc.) respondentų augino cukrinius runkelius.
Iš lentelės matome, kad daugelio žemės ūkio augalų derlingumas per pastaruosius metus mažėjo. Tai lėmė nepalankios gamtinės sąlygos. Nors vidutinis javų derlingumas 2010 m. nedidelis, tačiau atskiruose ūkiuose jis skiriasi: kviečių – nuo 2 iki 5,77 t/ha, miežių – nuo 1,24 iki 6,41 t/ha, rapsų – nuo 0,38 iki 1,88 t/ha.
Iš visų 2010 m. duomenis teikusių respondentų, 21 ūkyje buvo laikomos melžiamos karvės. Vidutinis primilžis iš karvės vėlgi buvo labai skirtingas – nuo 3073 kg iki 10290 kilogramų.
Savivaldybės respondentiniuose ūkiuose 2010 m. didžiausią pajamų dalį – 74,4 proc. sudarė augalininkystės pajamos, gyvulininkystės – 24,5 proc., iš kitos veiklos – vos 1 procentas. Iš to galime daryti išvadą, kad savivaldybės ūkininkai užsiima tradicine žemdirbyste ir nėra linkę plėtoti kitokios veiklos.
Respondentinių ūkių vidutiniai gamybiniai veiklos rodikliai 2008–2010 m.
Analizuodami ūkių veiklos efektyvumo rodiklius, matome, kad vidutinis ūkių turto apyvartumo koeficientas 2010 m. buvo 0,332, o 2008 m. – 0,595. Tai rodo, kad 2010 m. vienas į turtą investuotas litas ūkininkui davė 0,33 Lt pajamų, kai tuo tarpu 2008 m. – 0,60 Lt pajamų, 2009 m. šis rodiklis buvo 0,499.
Vidutinis skolos nuosavybės koeficientas 2010 m. respondentiniuose ūkiuose buvo 0,431, 2008 m. šis koeficientas buvo 0,168. Matome, kad 2010 m. jis padidėjo 2,5 karto. Šis koeficientas rodo, kiek nuosavybės litui tenka skolintų lėšų. Tai reiškia, kad padidėjo Marijampolės rajono ūkininkų įsipareigojimai verslo partneriams ir kitoms institucijoms.
Parengta pagal Marijampolės rajono 2010 m. respondentinių ūkių analizę