• Temos
• Ūkio ekonominiai ir finansiniai rezultatai

Marijampolės r. ir Kazlų Rūdos sav. 2014 m. respondentinių ūkių veiklos analizė

Regina Brundzienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Marijampolės r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2015-11-19

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir 2014 m., Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atrinko respondentinius ūkius, kurių susisteminti ir apdoroti duomenys buvo perduoti Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui. LAEI šiuos duomenis teikia Europos Komisijai. Respondentinių ūkių duomenys reikalingi Lietuvos žemės ūkio būklei atspindėti, kaimo plėtros politikai formuoti ir t. t. Šie ūkiai analizei atrenkami iš visų Lietuvos rajonų. LŽŪKT Marijampolės r. biuras 2014 m. analizavo 31 vieno rajono respondento ir 9 Kazlų Rūdos savivaldybės respondentų duomenis.

Ūkiai duomenis analizei savanoriškai teikia jau daugelį metų ir tik 4 respondentai juos teikė pirmą kartą. Marijampolės r. respondentų vidutinis ūkio dydis yra 121,99 ha, o Kazlų Rūdos savivaldybės – 215,57 ha, Lietuvos respondentinių ūkių dydis 2013 m. buvo 49,34 hektaro. Mažiausias ūkis Marijampolės r. dirbo 4,18 ha žemės, didžiausias – 398,61 ha, o Kazlų Rūdos sav. atitinkamai 35,97 ir 894,07 hektaro.

Marijampolės r. 12 respondentinių ūkių (38,7 proc.) augino ir realizavo tik augalininkystės produkciją, o 19 ūkių (61,3 proc.) – mišrūs, (augalininkystė, pienininkystė, mėsinė gyvulininkystė, avininkystė, miškininkystė).

Kazlų Rūdos savivaldybėje 6 ūkiai arba 66,6 proc. vertėsi vien augalininkyste ir 3 ūkiai (33,4 proc.) – mišrūs(augalininkystė, pieninė ir mėsinė gyvulininkystė).

Marijampolės rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybių ūkininkams 2014 m. buvo palankūs. Analizuojant augintų augalų derlingumo duomenis, galima pasidžiaugti kviečių ir rapsų derliais. Marijampolės r. vidutinis kviečių derlingumas siekė 7,28 t/ha, rapsų – 3,35 t/ha, kai 2013 m. vidutinis kviečių derlius Lietuvoje siekė 4,60 t/ha, o rapsų – 2,32 t/ha. Žieminių kvietrugių derlingumas tiek Marijampolės, tiek Kazlų Rūdos savivaldybėse 2014 ir 2013 m. yra didesnis, nei 2013 m. Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis (1 pav.).

1 pav. Augalų derlingumas Marijampolės r. ir Kazlų Rūdos sav. 2013–2014 m., t/ha

Marijampolės r. respondentiniuose ūkiuose 2014 m. laikyta nuo 1 iki 83 melžiamų karvių. Vidutis karvių skaičius buvo 19,5, o vidutinis primilžis iš karvės – 4570 kg pieno. Iš Kazlų Rūdos savivaldybės ūkių tik 1 laikė 422 melžiamas karves ir primilžis siekė 8481 kg iš 1 karvės per metus. Lygindami savivaldybių primilžio rodiklius matome, kad Marijampolės r. 2013 m. jie 14 proc. mažesni negu 2012 m. Lietuvos vidurkis, o 2014 m. – 11 proc. mažesni, nei 2013 m. Lietuvos vidurkis.

Kazlų Rūdos savivaldybėje ir 2013 m., ir 2014 m., lyginant su tais pačiais Lietuvos vidurkiais, primilžiai didesni net 58 ir 64 procentais. Primelžto pieno kiekių rodikliai pateikti 2 paveiksle.

2 pav. Primilžis iš karvės Marijampolės r. ir Kazlų Rūdos sav. 2013-2014 m., kg

Marijampolės r. 4 respondentiniuose ūkiuose auginta 30 kiaulių. Vidutinis jų skaičius siekė 6 vnt., o 2013 m Lietuvos vidurkis buvo 1,9. Kazlų Rūdos savivaldybės respondentai 2014 m. kiaulių neaugino.

Marijampolės r. respondentų bendroji produkcija 2014 m. sudarė vidutiniškai 344,34 tūkst. Lt, iš kurių 75 proc. – augalininkystės produkcija, 21 proc. – gyvulininkystės ir po 2 proc. žemės ūkio paslaugų ir miškininkystės.

Kazlų Rūdos savivaldybės bendroji produkcija sudarė vidutiniškai 211,38 tūkst. Lt, iš kurių 78 proc. augalininkystės, 18,7 proc. – gyvulininkystės ir 3,3 proc. – žemės ūkio paslaugų pajamos.

3 pav. Rajono respondentinių ūkių bendrosios produkcijos struktūra 2014 m., proc.

4 pav. Kazlų Rūdos savivaldybės bendrosios produkcijos struktūra 2014 m., proc.

Analizuojant ūkių pajamų sudėtį, vertėtų pastebėti, kad nemažą ūkininkų gaunamų pajamų dalį sudarė subsidijos. Marijampolės r. respondentiniuose ūkiuose 2014 m. subsidijų dalis pajamose sudarė vidutiniškai 28,88 proc., o Kazlų Rūdos sav. – 23,15 procento. Lietuvoje 2013 m. subsidijos sudarė vidutiniškai 22,71 proc. visų ūkio pajamų.

Analizuoti respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodikliai: kapitalo pakankamumo rodiklis, bendrojo įsiskolinimo koeficientas, bendrojo mokumo koeficientas, grynasis pelningumas, turto apyvartumas. Ūkių veiklos efektyvumo rodikliai pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Ūkių veiklos efektyvumo rodikliai Marijampolės r. ir Kazlų Rūdos sav. 2014 m.

Pagal kapitalo pakankamumo rodiklį matome, kad ūkiai yra stabilūs, nes didžiąją turto dalį ūkininkai įsigiję nuosavomis lėšomis. Bendrojo įsiskolinimo koeficientas rodo, jog mūsų ūkininkai nelabai linkę plėsti ūkius, skolindamiesi lėšų iš bankų ir kitų finansinių institucijų. Jeigu bendrojo mokumo rodiklis viršija 2,5 reikšmę, reiškia, kad ūkininkas yra sukaupęs tiek apyvartinių lėšų, jog net nepajėgia jų visų panaudoti. Kaip matome lentelėje, Marijampolės r. ši reikšmė siekia net 29,77, t. y. 6,8 karto viršija 2013 m. Lietuvos respondentinių ūkių vidurkį. Grynojo pelningumo rodiklis Marijampolės r. yra neigiamas, tai rodo problemas ūkių kainodaroje, Turto apyvartumo rodiklis artimas Lietuvos vidurkiui abiejose savivaldybėse. Tai rodo, kiek 1 turto litas uždirba pajamų (Marijampolės r.. – 0,30 Lt, Kazlų Rūdos – 0,29 Lt, vidutiniškai Lietuvoje 2013 m. – 0,31 Lt).

Parengta pagal 2014 m. Marijampolės r. biure apskaitos konsultančių atliktą respondentinių ūkių analizę.