Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių respondentinių ūkių 2022 m. veiklos apžvalga

Ingrida Žiginskienė

VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Marijampolės r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė

2023-10-02

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Į jį 2022 m. pateko 32 Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybėse esantys ūkiai.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

ŪADT padeda nuolat stebėti padėtį žemės ūkyje, ūkininkų veiklos ekonominę ir finansinę būklę. Pagrindinė ŪADT duomenų vartotoja yra Europos Komisija, taip pat įvairios institucijos, kurios nagrinėja žemės ūkio produkcijos rinkos, kaimo plėtros problemas. ŪADT respondentai atrenkami taikant statistinės atrankos metodus.

Į ŪADT 2022 m. pateko 32 Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybėse esantys ūkiai. Iš jų 41 proc. sudarė augalininkystės, 28 proc. – gyvulininkystės ir 31 proc. – mišrūs ūkiai. Kaip matome, didžiąją dalį respondentinių ūkių sudarė augalininkystės ūkiai (žr. 1 pav.). Iš visų atrinktų ūkių 3 augino cukrinius runkelius, 3 ūkiai specializavosi uogininkystėje ir 3 augino daržoves (bulves, krapus, kitas daržoves).

1 pav. Marijampolės ir Kazlų Rūdos sav. ūkių pasiskirstymas pagal ūkio šaką

Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybėse pagal deklaruotą žemės plotą respondentinius ūkius galima būtų suskirstyti į 5 kategorijas (žr. 2 pav.). Matome, kad Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybėse vyravo vidutinio dydžio ūkiai, kurie dirbo nuo 0 iki 50 ha ir nuo 100 iki 300 ha, ir kartu sudarė 69 proc. visų respondentinių ūkių. Marijampolės ir Kazlų Rūdos sav. ūkiai, dirbantys nuo 300 iki 500 ha ir daugiau, bendrai sudarė 9 proc. visų savivaldybių respondentinių ūkių.

2 pav. Marijampolės ir Kazlų Rūdos sav. ūkių pasiskirstymas pagal deklaruotą žemės plotą, ha

Augalų derlingumas

Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių ūkininkai 2022 m. daugiausia augino žieminių kviečių, kvietrugių, rapsų, žirnių. Atlikus analizę, gauti vidutiniai šių savivaldybių ūkių derlingumo duomenys, kurie lentelėje palyginti su vidutiniais 2020–2022 m. derlingumo duomenimis (žr. 1 lentelė).

1 lentelė. Augintų pagrindinių žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas, t/ha

Apžvelgę 1 lentelės duomenis, matome, kad 2022 m., palyginus su 2020 ir 2021 m., auginamų kultūrų derlingumas nebuvo didžiausias, laikėsi stabiliai. Tik žirnių derlingumas 2022 m. padidėjo 29,3 proc., lyginant su 2021 m., o lyginant su 2020 m., padidėjo 24,3 proc. Gamtinės sąlygos 2022 m. nebuvo palankiausios dideliam auginamų kultūrų derliui, lyginant su 2020 metais.

Gyvulininkystės apžvalga

Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių pienininkystės ūkiuose vidutinis primilžis iš vienos karvės 2022 m. – 4,11 t per metus. Vidutinis karvių skaičius 2022 m. – 46,68 (žr. 2 lentelę).

2 lentelė. Marijampolės ir Kazlų Rūdos sav. gyvulių skaičius ir produktyvumas pienininkystės ūkiuose

Lygindami 2022 m. duomenis su 2020 ir 2021 m., matome laikomų pieninių karvių skaičiaus vidurkio nežymų didėjimą, o 2022 m. vidutiniškai primelžto pieno kiekis iš karvės išliko beveik toks pats, lyginant su 2021 m. Galima daryti prielaidą, jog 2022 m. palankios gamtinės sąlygos turėjo teigiamos įtakos javų derlingumui, gyvulių pašaro kiekiui ir kokybei, ir lėmė nedidelius primilžio pokyčius.

Veiklos efektyvumo rodikliai

Grynasis pelningumas rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Pagal 3 pav. pateiktus duomenis matome, kad Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybėse 2020–2022 m. grynojo pelningumo rodiklis buvo teigiamas. Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybėse grynasis pelningumas 2022 m. buvo 0,36, t. y. 5,9 proc. didesnis negu 2020 m. Galima daryti prielaidą, kad tai sąlygojo stabilios pardavimo pajamos ir efektyviai valdomos kintamosios sąnaudos.

Apskaičiuotas grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų rodo, kiek grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, ir ūkio gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos be paramos. Pagal 3 pav. pateiktus duomenis matome, kad Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybėse 2020–2022 m. dotacijų dalis turėjo didelės įtakos ūkių pelningumui, ir šis savivaldybių respondentinių ūkių rodiklis rajone buvo daug mažesnis, nei rodiklis su dotacijomis. Lyginant analizuojamus metus, 2022 m. šis rodiklis buvo mažiausias, tik 0,01.

Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Kaip matyti 3 pav., Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybėse šis rodiklis gana mažas ir 2022 m. siekė 0,25. Galime daryti prielaidą, jog šių savivaldybių ūkininkai skolinosi saikingai, įvertinę visas su skolinimusi susijusias galimas rizikas.

3 pav. Marijampolės ir Kazlų Rūdos sav. respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodikliai