Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių 2023 m. respondentinių ūkių apžvalga

Reda Sluškienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Marijampolės r. biuro finansinės apskaitos konsultantė

2024-11-26

^© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Per 2023 m. surinkti ir apibendrinti 24 Marijampolės apskrityje savo veiklą vykdančių respondentinių ūkių duomenys.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

ES Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) sistema veikia nuo 1965 metų. Jos sukūrimo tikslas – bendrosios žemės ūkio politikos kūrimas ir plėtra Europos Sąjungoje, norint sukaupti ir išanalizuoti visapusišką informaciją apie įvairių kategorijų ūkių pajamas ir ūkinę veiklą.

Lietuvoje už šį darbą atsakingi Žemės ūkio duomenų centras ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Visi duomenys surenkami vadovaujantis savanoriškumo ir konfidencialumo principais.

Daugumos ūkininkų respondentų ūkių apskaita tvarkoma LŽŪKT biuruose, nors yra ir tokių, kurių duomenys gaunami apklausos būdu. Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių respondentinių ūkių apskaita tvarkoma LŽŪKT Marijampolės biure.

Pagrindinė ŪADT duomenų vartotoja yra Europos Komisija, naudojanti šią informaciją rinkos, bendrojo valdymo, kaimo plėtros, analizės tikslams.

Apibendrinti respondentinių ūkių duomenys

Per 2023 m. surinkti ir apibendrinti 24 Marijampolės apskrityje savo veiklą vykdančių respondentinių ūkių duomenys. Apibendrintai analizei atlikti pasirinkti svarbiausi finansiniai ir ekonominiai rodikliai. Iš finansinių rodiklių grupės analizuoti pelningumo ir skolos rodikliai, iš ekonominių – ūkio gamybinės veiklos rodikliai (paselių plotai, derlingumas, karvių skaičius, primilžis iš karvės).

Dauguma ūkių buvo augalininkystės, auginantys kviečius, rapsus, cukrinius runkelius. Melžiamos karvės laikytos 8 ūkiuose ir viename ūkyje – 9 karvės žindenės.

Laikomų karvių skaičius labai įvairus. Viename ūkyje laikyta daugiausiai melžiamų karvių – 1065 vnt., o mažiausiai – 25.

Vidutinis primilžis iš karvės Marijampolės savivaldybės ūkiuose – 3,82 t, o Kazlų Rūdos ūkiuose – 5,78 t. Per trejus metus jis keitėsi nežymiai. Analizuojant atskirų ūkių duomenis, matyti, kad primilžis iš karvės atskiruose ūkiuose labai skirtingas. Mažiausiai primelžta 3,68 t iš karvės, daugiausiai – 9,06 t. Didžiausias primilžis iš karvės pasiektas ūkyje, kuriame laikytos 1065 karvės. Kadangi pašarų kiekis karvėms subalansuotas, duotas optimalus kiekis priedų prie pašarų, tai ir rezultatas geriausias.

1 lentelė. Primilžis iš vienos karvės ir parduoto pieno kaina Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių ūkiuose 2021–2023 m. pagal laikomų karvių skaičių

1 pav. Primilžis iš karvės 2021–2023 m., t

Kaip matome 1 pav. diagramoje, kuo daugiau laikomų karvių, tuo ir primilžis iš karvės didesnis.

Ūkių veiklos rezultatams labai svarbi parduodamo pieno kaina. Palyginus su praėjusiais metais, 2023 m. pieno kaina nukrito 27 procentais.

2 pav. Parduoto pieno kaina 2021–2023 m., Eur/t

16-oje respondentinių ūkių auginti kviečiai, 8 ūkiuose – rapsai, daugiausiai žieminiai. Per 2021–2022 m. cukrinius runkelius augino 3 ūkiai, 2023 m. jų padaugėjo – cukrinius runkelius augino 5.

2 lentelė. Žemės ūkio augalų plotai Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių respondentiniuose ūkiuose 2021–2023 m.

Iš 2 lentelėje pateiktų duomenų matome, kad žemės plotas kasmet nežymiai didėjo, daugiausia auginta žieminių kviečių, kurių plotas 2023 m. sudarė 21,9 proc. viso žemės ploto. Palyginus 2021–2023 m. duomenis, 2023 m. pasiektas didžiausias žieminių kviečių derlingumas, kuris buvo 7,04 t/ha Marijampolės savivaldybės ūkiuose, ne daug mažesnis ir Kazlų Rūdos savivaldybės ūkiuose pasiektas žieminių kviečių derlingumas – 6,91 t/ha, ir buvo didesnis už Lietuvos respondentinių ūkių vidurkį.

3 lentelė. Derlingumas, t/ha

Kadangi 2023 m. padidėjo derlingumas, gauta daugiau produkcijos, todėl respondentinių ūkių finansiniai rodikliai geresni. Tai matome 4 lentelėje.

4 lentelė. Respondentinių ūkių pelningumo rodiklių palyginimas pagal ūkio VED dydį

Grynasis pelningumas – vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių ūkio veiklos efektyvumą. Jo reikšmė rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių respondentiniuose ūkiuose finansiniai veiklos rezultatai nelabai geri, pelningumo rodiklis analizuojamais metai mažėjo. Dauguma ūkių dirbo pelningai. Nors analizuojant konkrečius ūkius, trys dirbo nuostolingai, o atėmus gautas subsidijas, susijusiais su pajamomis, nuostolingai dirbo 7 ūkiai. Pagal pateiktus duomenis matome, kad subsidijos sudaro didelę ūkių pelno dalį. Be jų ūkių veikla būtų sudėtingesnė.

Skolos rodiklis pagal ekonomistų rekomendacijas neturėtų viršyti 0,6. Tai yra skola neturėtų viršyti 60 proc. ūkio turto. Respondentiniuose ūkiuose skolos rodiklio reikšmė buvo 0,04–0,48. Tai rodo, kad ūkiai analizuojamais metai patyrė mažesnę finansinę riziką ir, susiklosčius nepalankioms sąlygoms, gebėtų vykdyti finansinius įsipareigojimus. Pagal pateiktus duomenis matome, kad ūkiai dirbo gerai, ekonominiai ir finansiniai rodikliai neblogi.

Respondentiniai ūkiai gauna individualias ūkio ekonominės ir finansinės veiklos analizes, jų duomenys lyginami su kitų panašią veiklą vykdančių ūkių vidutiniais duomenimis, viešai skelbiami tik sugrupuoti duomenys, rodantys ūkių grupių vidutinius rezultatus. Tad konfidencialumas garantuojamas.

Parengta naudojantis LŽŪKT ūkio valdymo programos „e-GEBA Ekonomika“ duomenimis.