© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt
Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybėse 2021 m. buvo atrinkti 36 ūkiai, iš kurių tik 7 yra mišrūs.
ŪADT yra ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Kadangi bendrosios žemės ūkio politikos plėtra reikalauja objektyvios ir visapusiškos informacijos apie įvairių kategorijų ūkių pajamas bei ūkinę veiklą, buvo priimtas reglamentas dėl tinklo ūkių apskaitos duomenims kaupti sukūrimo. ES ŪADT sistema veikia jau nuo 1965 m., o veiklos rezultatai skelbiami nuo 1996 metų.
Kiekvienais metais Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba parenka respondentinius ūkius ir perduoda Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui. Respondentiniai ūkiai apima visas šalies savivaldybes.
Ūkių gamybiniai rezultatai
Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybėse 2021 m. buvo atrinkti 36 ūkiai, iš kurių tik 7 yra mišrūs. Dviejuose ūkiuose vyravo gyvulininkystė, o likusiuose augalininkystė.
Dauguma augalininkystės ūkių augino kviečius, rapsus, kvietrugius ir cukrinius runkelius.
Iš 21 augalininkystės ūkio be grūdinių kultūrų 7 augino cukrinius runkelius, 3 ūkiai augino ir daržoves (bulves, kopūstus, krapus). Taip pat buvo 3 ūkiai, kurie specializavosi uogininkystėje.
1 lentelė. Pagrindinių augintų žemės ūkio augalų plotai 2019–2021 m.
1 lentelėje matome, kad grūdinių augalų plotai sudaro didžausią dalį ir analizuojant 2019-2021 metus, mažai kito. Šiek tiek didėjo rapsų plotai, o cukrinių runkelių mažėjo.
2021 m. Marijampolės ir Kazlų Rūdos sav. tyrime dalyvavo 22 proc., t. y. 8 respondentiniai ūkiai, laikę melžiamų karvių. Jų skaičius svyravo nuo 3 iki 912. Daugiausiai karvių augino Kazlų Rūdos sav. ūkininkas. Vidutinis pieno primilžis iš karvės per metus pavaizduotas diagramoje.
1 pav. Vidutinis pieno primilžis iš karvės per metus, t
Kaip matome, Marijampolės sav. respondentinių ūkių karvių primilžio vidurkiai yra didesni negu Lietuvos.
Finansiniai rezultatai
Trumpai apžvelgus gamybinės veiklos rezultatus, galima pristatyti ir finansinius. Dažniausiai yra analizuojami pelningumo, skolos ir likvidumo rodikliai. Ūkininkus labiausiai domina klausimas, ar jie dirbo pelningai.
Analizuojant Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių ūkių 2021 m. ekonominės veiklos rezultatus, aiškėja, kad visi, išskyrus 1, ūkiai dirbo pelningai. Tačiau situacija šiek tiek keičiasi, jeigu analizuojame grynąjį pelningumą be dotacijų, susijusių su pajamomis. Tada jau rasime 7 ūkius, kurie dirbo nuostolingai. O tai reiškia, kad ūkiai yra labai priklausomi nuo tiesioginių išmokų ir negeba tiesiogiai uždirbti pelno iš vykdomos veiklos.
2 pav. Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių ūkių pelningumo rodikliai
Iš pateiktos diagramos aiškiai matome, kad grynojo pelningumo be dotacijų rodikliai visais lyginamais metais yra gerokai mažesni.
Žema rodiklio reikšmė rodo, kad ūkis veiklą vykdė neefektyviai ar net ir nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų.
Tam, kad būtų galima dirbti pelningai tik iš vykdomos veiklos, reikia palankių sąlygų: geografinių, meteorologinių, technologinių na ir žinoma – verslo gyslelės.