Birželio 26 d., sekmadienis | 22

Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių 2020 m. respondentinių ūkių apžvalga

Reda Sluškienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Marijampolės r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė
2021-11-30

ES ŪADT (Ūkių apskaitos duomenų tinklas) veikia nuo 1965 metų. Jo sukūrimo tikslas – bendrosios žemės ūkio politikos kūrimas ir plėtra Europos Sąjungoje, norint sukaupti ir išanalizuoti visapusišką informaciją apie įvairių kategorijų ūkių pajamas ir ūkinę veiklą. Lietuvoje už šį darbą atsakingi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro žemės ūkio subjektų duomenų apskaitos skyrius ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Visi duomenys surenkami savanoriškumo ir konfidencialumo principu. Daugumos ūkininkų respondentų ūkių apskaita tvarkoma LŽŪKT biuruose, tačiau yra ir tokių, kurių duomenys gaunami apklausos būdu.

Pagrindinis ŪADT duomenų vartotojas yra Europos Komisija, naudojanti šią informaciją rinkos, bendrojo valdymo, kaimo plėtros, analizės tikslams.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių respondentinių ūkių apskaita tvarkoma LŽŪKT Marijampolės sav. biure. Per 2020 m. surinkti ir apibendrinti 36 Marijampolės apskrityje savo veiklą vykdančių respondentinių ūkių duomenys. Apibendrintai analizei atlikti pasirinkti svarbiausieji finansiniai ir ekonominiai rodikliai. Iš finansinių rodiklių grupės analizuoti pelningumo ir skolos rodikliai, iš ekonominių – ūkio gamybinės veiklos rodikliai (paselių plotai, derlingumas, karvių skaičius, primilžis iš karvės).

Dauguma ūkių augalininkystės, auginantys kviečius, rapsus, cukrinius runkelius. Iš 36 respondentinių ūkių melžiamas karves laikė 11. Laikomų karvių skaičius labai įvairus. Viename ūkyje laikyta daugiausiai melžiamų karvių – 834 vnt., o mažiausiai – 19. Vidutinis primilžis iš karvės Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių respondentiniuose ūkiuose – 6,6 t. Per trejus metus keitėsi nežymiai: 2018 m. – 6,43 t, 2019 m. – 6,13 t, 2020 m. – 6,6 t pieno iš karvės. Analizuojant atskirų ūkių duomenis, matyti, kad primilžis iš karvės atskiruose ūkiuose labai skirtingas. Mažiausiai primelžta 5,24 t iš karvės, daugiausiai – 9,18 t. Sušertų pašarų vertė sudaro nuo 33,9 iki 62,9 proc. visų ūkio patirtų išlaidų.

22 respondentiniuose ūkiuose auginti kviečiai, 9 ūkiuose – rapsai, daugiausiai žieminiai. Per 2018–2019 m. laikotarpį cukrinius runkelius augino 6 ūkiai, 2020 m. liko tik 4. Kitais metai bus dar mažiau ūkių, auginančių cukrinius runkelius.

1 lentelė. Žemės ūkio augalų plotai ir derlingumas Marijampolės ir Kazlų Rūdos sav. respondentiniuose ūkiuose 2018–2020 m.

Iš pateiktų duomenų matome, kad žemės plotas kasmet nežymiai didėjo, daugiausiai auginta žieminių kviečių, kurių plotas 2020 m. sudarė 23,8 proc. viso žemės ploto. Palyginus 2018–2020 m. duomenis matyti, kad 2020 m. pasiektas didžiausias žieminių kviečių derlingumas, kuris buvo 6,39 t/ha, taip pat ir vasarinių kviečių derlingumas 2020 m. didžiausias.

Kadangi 2020 m. padidėjo derlingumas, gauta daugiau produkcijos, tai ir respondentinių ūkių finansiniai rodikliai geresni. Tai matome 2 lentelėje.

2 lentelė. Respondentinių ūkių pelningumo rodiklių palyginimas

Grynasis pelningumas – vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių ūkio veiklos efektyvumą. Jo reikšmė rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių respondentiniuose ūkiuose finansiniai ūkių veiklos rezultatai geri, pelningumo rodiklis analizuojamais metais padidėjo. Tai rodo, kad ūkiai dirbo pelningai. Nors analizuojant konkrečius ūkius nustatyta, kad tik vienas ūkis dirbo nuostolingai, atėmus gautas subsidijas, susijusiais su pajamomis, paaiškėjo, kad nuostolingai dirbo 4 ūkiai. Pagal pateiktus duomenis matome, kad subsidijos sudaro didelę ūkių pelno dalį. Be jų ūkių veikla būtų sudėtingesnė.

Skolos rodiklis pagal ekonomistų rekomendacijas neturėtų viršyti 0,6. Tai yra skola neturėtų viršyti 60 proc. ūkio turto. Respondentiniuose ūkiuose skolos rodiklio reikšmė yra 0,21–0,25. Tai rodo, kad ūkiai analizuojamais metai patyrė mažesnę finansinę riziką ir susiklosčius nepalankioms sąlygoms būtų sugebėję vykdyti finansinius įsipareigojimus. Pagal pateiktus duomenis matome, kad ūkiai dirba gerai, ekonominiai ir finansiniai rodikliai neblogi.

Respondentiniai ūkiai gauna individualias ūkio ekonominės ir finansinės veiklos analizes, jų duomenys palyginami su kitų panašią veiklą vykdančių ūkių vidutiniais duomenimis, viešai skelbiami tik sugrupuoti duomenys, rodantys ūkių grupių vidutinius rezultatus. Todėl konfidencialumas garantuojamas.

Informacija parengta pagal LŽŪKT ūkio valdymo programos „e. GEBA Ekonomika“ duomenis

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.