Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių 2015 m. respondentinių ūkių apžvalga

Rasa Mureikienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Marijampolės r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė

2016-11-21

ŪADT – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Kadangi bendrosios žemės ūkio politikos plėtra reikalauja objektyvios ir visapusiškos informacijos apie įvairių kategorijų ūkių pajamas ir ūkinę veiklą, priimtas reglamentas dėl tinklo ūkių apskaitos duomenims kaupti sukūrimo. ES ŪADT sistema veikia jau nuo 1965 m., o veiklos rezultatai skelbiami nuo 1996 metų.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Kiekvienais metais Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba parenka respondentinius ūkius ir perduoda Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui. Respondentiniai ūkiai apima visus šalies rajonus.

Marijampolės r. 2015 m. atrinkti 27 ūkiai, iš kurių tik 7 buvo augalininkystės, o likusieji – mišrūs. Taip pat 8 ūkiai buvo atrinkti Kazlų Rūdos savivaldybėje, iš jų 4 augalininkystės ir 4 mišrūs.

Vidutinis ūkio dydis Marijampolės r. ir Kazlų Rūdos sav. buvo 125,510 ha (2014 m. Lietuvos respondentinių ūkių – tik 43,27 ha). Mažiausias respondentinis ūkis dirbo 4,18 ha, o didžiausias – 930,27 hektaro.

Augalininkystė

Lyginant 2015 m. su 2014 m., ūkiams 2015 m. buvo geri, nes beveik visų žemės ūkio augalų derlingumas buvo didesnis (išskyrus kviečių). Duomenys pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Respondentinių ūkių žemės ūkio augalų derlingumo palyginimas, t/ha

Keturiuose Marijampolės r. ir dvejuose Kazlų Rūdos sav. respondentiniuose ūkiuose 2015 m. auginti cukriniai runkeliai. Šiuose ūkiuose gautas vidutinis cukrinių runkelių derlius net 25 proc. mažesnis nei 2014 m. vidutiniškas Lietuvos respondentiniuose ūkiuose (1 pav.).

1 pav. Cukrinių runkelių derlingumas, t/ha

Gyvulininkystė

Marijampolės r. tyrime dalyvavo 44 proc., t. y. 12 respondentinių ūkių, laikančių karves, o Kazlų Rūdos sav. ūkiuose karvių laikė 2 ūkiai.

Viename Kazlų Rūdos ūkyje buvo 47, kitame – 469 melžiamos karvės, todėl šiuos ūkius sunku palyginti. Ūkis, laikęs 469 melžiamas karves, Kazlų Rūdos savivaldybėje yra didžiausias ataskaitiniais metais. Jame per metus iš karvės primelžta 8,291 t pieno (Lietuvos respondentiniuose ūkiuose 2014 m. – vidutiniškai 5,220 t).

Marijampolės r. buvo ūkių, auginusių po 2 karves, o didžiausias melžiamų karvių skaičius – 95. Vidutiniškai – 27 melžiamos karvės, vidutinis primilžis iš karvės per metus buvo 5,05 t pieno. Šis rodiklis beveik lygus Lietuvos vidurkiui.

2 pav. Vidutinis pieno primilžis iš karvės per metus, t

Kazlų Rūdos sav. respondentiniuose ūkiuose 2015 m. kiaulės neaugintos, o Marijampolės r. jas augino 4 ūkiai. Tai tik 15 proc. visų respondentinių ūkių, bet vidutinis kiaulių skaičius yra net 5 kartus didesnis nei vidutiniškai Lietuvos respondentiniuose ūkiuose.

Marijampolės r. ir Kazlų Rūdos sav. respondentinių ūkių bendroji produkcija pasiskirstė taip: vyravo augalininkystė – 57 proc., o gyvulininkystei teko 40 proc. visos bendrosios produkcijos.

Ekonominės veiklos rezultatai

Analizuojant Marijampolės r. respondentinių ūkių 2015 m. ekonominės veiklos rezultatus, paaiškėjo, kad 11 ūkių (arba 41 proc.) dirbo nuostolingai, todėl grynasis pelningumas neigiamas.

Kazlų Rūdos sav. iš 8 ūkių 4 gavo pelno, kiti 4 dirbo nuostolingai.

Analizės metu skaičiuoti ir ūkio veiklos efektyvumo rodikliai: kapitalo pakankamumas, bendrasis įsiskolinimas, subsidijų dalis pajamose, turto apyvartumas, mokumas.

Kapitalo pakankamumas rodo, kokią turto dalį sudaro nuosavybė. Kuo ši reikšmė didesnė, tuo ūkis stabilesnis.

Įsiskolinimo koeficientas rodo, ar ūkis labai linkęs rizikuoti ir daug skolintis.

Turto apyvartumas rodo, kiek 1 turto euras sukuria pajamų. Kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo didesnis ūkio efektyvumas.

Subsidijų dalis pajamose rodo, kaip ūkininko pajamos priklauso nuo jų palaikymo subsidijų.

Marijampolės r. ir Kazlų Rūdos sav. ūkių veiklos efektyvumo rodikliai pateikiami 2 lentelėje.

2 lentelė. Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodikliai

Kaip matome iš pateiktos lentelės, kai kurie rodikliai nelabai skyrėsi nuo Lietuvos vidurkio. Kapitalo pakankamumo ir subsidijų dalies pajamose rodikliai didesni nei Lietuvos vidurkis, o didžiausias bendrojo mokumo rodiklio skirtumas. Tai reiškia, kad Marijampolės r. respondentiniai ūkiai tikrai pajėgūs padengti trumpalaikius įsipareigojimus trumpalaikiu turtu, bet tuo pačiu parodo, kad ūkiai per daug sukaupę apyvartinių lėšų, kurias neefektyviai naudoja.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi