LŽŪKT Jonavos r. biuras į ŪADT pateikė 26 respondentinių ūkių duomenis

2020-12-15

© LŽŪKT nuotr.

Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrai žemės ūkio politikai įgyvendinti. ŪADT teikia informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrąją žemės ūkio situaciją. Ši sistema pradėjo funkcionuoti Europos ekonominėje bendrijoje kartu su bendrąją žemės ūkio politika. LŽŪKT Jonavos r. biuras 2020 m. į ŪADT pateikė 26 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2019 metais.

Kiekviena valstybė ES narė privalo teikti informaciją į ŪADT. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba parenka respondentinius ūkius ir perduoda duomenis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui. Respondentinių ūkių duomenys nagrinėjami pagal skirtingas ūkininkavimo formas: ūkio ekonominį dydį, žemės kokybę, apskritis, mažiau palankias ūkininkauti vietoves. Keičiantis žemės ūkio politikai, tai leidžia palyginti atskirų grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų vystymosi tendencijas, priimti atitinkamus sprendimus. Žemės ūkio gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. ES reglamentuose akcentuojamas duomenų konfidencialumas. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, neskelbiama.

Analizuoti rajono ūkių duomenys

Jonavos r. biuras 2020 m. pateikė 26 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2019 metais. Jonavos r. biure apskaitą tvarkosi ūkininkai, ūkininkaujantys ne tik Jonavos r., bet ir kituose Lietuvos rajonuose, todėl tarp 26 respondentų papuolė ūkininkų ir iš kitų Lietuvos rajonų, daugiausia tokių ūkių buvo iš apklausos.

Jonavos r. yra 8 seniūnijos, iš kurių 4-iose yra labai derlingų žemių, kuriose ūkininkai augina rapsus, kviečius, miežius, kvietrugius. 4 seniūnijose yra mažiau derlingos vietovės, kuriose ūkininkai augina netradicinius augalus, įvairias uogas, laiko įvairius gyvulius, paukščius, bet iš šitų keturių seniūnijų net dvejose ūkininkai žemės ūkio veikla beveik visai neužsiima, kadangi jose žemės yra labai nederlingos ir jose yra įsikūręs karinis poligonas.

Lentelėje pateikiamas vidutinis augintų augalų derlingumas Jonavos r. respondentiniuose ūkiuose 2017–2019 m.

1 lentelė. Jonavos r. javų derlingumai respondentiniuose ūkiuose, t/ha

Iš 1 lentelės matyti, kad Jonavos r. per paskutinius 3 metus mažiausias derlingumas buvo 2018 m., bet visus 3 nagrinėjamus metus derlingumas daug mažesnis nei prieš tai buvo rajone. Tokį mažėjimą lėmė beikeičiančios klimatinės sąlygos, besniegės žiemos, besikartojančios sausros pavasariais ir vasaromis.

Tarp respondentų papuolė keli ūkininkai, laikę melžiamų karvių. Primilžis iš karvės 2017 m. – 6,61 t, o 2018 m. – 4,94 t, 2019 m. – 5,62 t. Primilžis iš karvės Jonavos r. didesnis nei Lietuvos vidurkis visais nagrinėjamais metais, taip yra todėl, kad ūkininkų, laikančių melžiamų karvių, kiekvienais metais mažėjo, ūkiai stambėjo.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis parodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Kitoje lentelėje pateikiama, kaip kito grynasis pelningumas ir grynasis pelningumas, be dotacijų, susijusių su pajamomis, 2017–2019 m. Jonavos rajone.

2 lentelė. Jonavos r. pelningumo rodiklių analizė

Iš 2 lentelės matyti, kad 1 pardavimo euras 2017 m. uždirbo 26 ct grynojo pelno, 2018 m. – 20 ct grynojo pelno, o 2019 m. – 23 ct grynojo pelno. Rodikliai tikrai labai geri, tik be tiesioginių išmokų tokie nebūtų. Nes 2017 m., jei nebūtų buvę tiesioginių išmokų, ūkininkai būtų uždirbę tik 10 ct pelno, o 2018 ir 2019 m. būtų dirbę nuostolingai. Iš šių rezultatų matyti, kad Jonavos r. ūkininkai, jei negautų tiesioginių išmokų už pasėlius, gyvulis ir. kt., uždirbtų labai mažai arba net dirbtų nuostolingai.

Dar vienas svarbus ūkininkams rodiklis – skolos rodiklis. Jis rodo, kiek nuosavybės eurui tenka skolintų lėšų. Kuo jis žemesnis, tuo ūkininkai turi mažiau skolų, o kuo aukštesnis, tuo daugiau. Šis rodiklis labai svarbus imant paskolas iš bankų arba norint pasinaudoti ES parama. Jonavos r. ūkininkų skolos rodiklis 2017 m. buvo 0,19, 2018 m. – 0,24 ir 2019 m. – 0,26. Iš pateiktų duomenų matyti, kad Jonavos r. ūkininkų skolos nagrinėjamais metais nebuvo didelės.

Parengta pagal Jonavos r. 2019 m. respondentinių ūkių analizę.

Vaizdo reportažas

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi