Lazdijų rajono respondentinių ūkių 2014 metų veiklos apžvalga

Lina Minkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji ūkio apskaitos specialistė

2015-11-12

Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą, kaip ir visos kitos šalys narės, įsipareigojo Europos Komisijai teikti duomenis apie ūkininkų gamybinę finansinę veiklą. Šie duomenys patenka į vieningą ES Ūkio apskaitos duomenų tinklą – ŪADT. Lietuva į jį turi pateikti 1000 respondentinių ūkių duomenis iš visų savivaldybių.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Lazdijų rajono biuro konsultantai 2015 m. į ŪADT pateikė 10 ūkių duomenis apie jų 2014 m. veiklą. Iš jų 9 ūkiai vykdė mišrią veiklą – vertėsi augalininkyste ir gyvulininkyste, 1 ūkis vertėsi augalininkyste ir kita ne žemės ūkio veikla. Vidutinis respondentų bendras žemės plotas 2014 m. buvo 73,27 hektaro, tai yra 12,29 ha daugiau, nei 2013 m. Lietuvoje, kur respondentinių ūkių bendras žemės plotas buvo 49,34 hektaro.

Iš žemės ūkio augalų populiariausios tarp respondentų 2014 m. rajone buvo bulvės. Jas augino 8 ūkiai iš 10, avižos ir žieminiai kviečiai auginti 7 ūkiuose. Grūdinių augalų derlingumas 2013 ir 2014 m. buvo panašus – prikulta vidutiniškai 2,2 t/ha. Bulvių derlingumas 2014 m. buvo 8,69 t/ha, tai yra 2,7 t/ha mažesnis, palyginti su 2013 metais.

Vidutinis javų derlingumas Lietuvoje 2013 m. buvo 2,85 t/ha, o bulvių – 18,81 t/ha. Lazdijų rajonas priskiriamas prie mažo nepalankumo vietovių, taigi žemės nėra derlingos.

2014 m. 6 respondentai augino melžiamas karves. Rajone 1 respondentas turėjo vidutiniškai 25 karves, kai tuo tarpu 2013 m. Lietuvos respondentiniuose ūkiuose jų buvo vidutiniškai 4,1. Vidutinis pieno primilžis iš karvės 2014 m. buvo 6 t arba 1,3 t daugiau negu 2013 m. ir 0,85 t daugiau negu vidutiniškai Lietuvoje 2013 metais. Mėsinius galvijus rajone augino 4 respondentai, kiaulių neturėjo nei vienas ūkis.

Nagrinėjant bendrosios produkcijos struktūrą, matyti, kad 53,3 proc. pajamų gauta iš gyvulininkystės produkcijos, 40,3 proc. iš augalininkystės, 1 proc. iš paslaugų žemės ūkiui teikimo ir 5,4 proc. iš kaimo turizmo (1 pav.).

1 pav. Bendrosios produkcijos struktūra Lazdijų r. respondentiniuose ūkiuose 2014 m., proc.

2014 m. pelningi buvo tik 3 respondentams, o vidutinis rezultatas rajone – 17393 Lt nuostolis (2013 m. – 2373 Lt nuostolis). Taigi jeigu ne valstybės ir ES mokama parama, rajono ūkiams būtų labai sunku išsilaikyti. Subsidijų dalis pajamose rajone sudarė 45,84 proc., kai tuo tarpu Lietuvoje 2013 m. buvo tik vidutiniškai 22,71 proc. (2 pav.).

2 pav. Subsidijų gamybai dalis pajamose, proc.

Atlikus Lazdijų rajono respondentų veiklos efektyvumo rodiklių analizę (3 pav.) matyti, kad ūkiai nelinkę skolintis, bando verstis nuosavomis lėšomis. Tai rodo bendrojo įsiskolinimo rodiklis ir kapitalo pakankamumo rodiklis, kuris reiškia, kad tik labai maža dalis turto – tik 6 proc., finansuojama skolintomis lėšomis.

Veiklos efektyvumo rodikliai

Bendrasis mokumas parodo, kad ūkiai metų pabaigoje turi pakankamai daug trumpalaikio turto, kuriuo gali padengti turimas trumpalaikes skolas. Palyginti su 2013 m. Lietuvos vidurkiu, šis rodiklis rajone buvo 6 kartus didesnis.

Grynasis pelningumas pinigine išraiška rodo, kiek 1 pardavimų litui tenka grynojo pelno (skirtumas tarp pardavimo kainos ir savikainos). Deja, šis rodiklis rajone neigiamas ir tai dar kartą įrodo, kad rajono ūkininkai yra labai priklausomi nuo gaunamų tiesioginių išmokų ir kitokios paramos.

Turto apyvartumo koeficientas rodo, kaip efektyviai valdomas ūkio turtas. Rajone jis yra 0,2 ir rodo, kad 1 turto litas sukūrė vidutiniškai 20 ct pajamų.

Parengta pagal Lazdijų rajono 2014 m. respondentinių ūkių duomenų analizę.