Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – vieninga visų ES valstybių ūkių duomenų sistema, sukruta, kad būtų lengviau vykdyti Europos Bendrijos bendrąją žemės ūkio politiką. Čia galima rasti informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrą situaciją žemės ūkyje. Pagrindinė ŪADT duomenų vartotoja yra Europos Komisija, taip pat įvairios institucijos, kurios nagrinėja žemės ūkio produkcijos rinkos, kaimo plėtros problemas. Duomenis į ŪADT reglamentuose išdėstyta tvarka privalo teikti kiekviena valstybė – ES narė. Juos žemės ūkio produkcijos gamintojai teikia savanoriškai. Respondentai atrenkami taikant statistinės atrankos metodus.
Lazdijų r. biure buvo užpildytos ir į ŪADT pateko 6 respondentinių ūkių 2015 m. duomenų anketos. Iš 6 ūkių 1 buvo augalininkystės, augino javus parduoti, ir šalia vykdantis ne žemės ūkio veiklą, 5 ūkiai buvo mišrūs iš kurių 4 laikė pieninių galvijų, 1 augino mėsinius galvijus.
Kaip ir kasmet, 2015 m. ūkininkai daugiausia augino kviečių, miežių, kvietrugių, bulvių. Atlikus analizę, gauti vidutiniai derlingumo duomenys, kurie lentelėje palyginti su 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. derlingumo duomenimis (1 lentelėje).
1 lentelė. Augintų pagrindinių žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas, t/ha
Apžvelgę lentelės duomenis, matome, kad 2015 m. palyginus su 2014 m., visų augalų derlingumas didėjo. Galima daryti prielaidą, kad tam įtakos turėjo palankios oro sąlygos ir tinkama augalų priežiūra.
Iš 6 respondentinių ūkių 4 ūkininkai laikė melžiamų karvių. Vidutinis karvių skaičius rajono respondentiniuose ūkiuose – 20 vnt., vidutinis primilžis iš vienos karvės – 4,83 t per metus (2 lentelė).
2 lentelė. Lazdijų r. gyvulių skaičius ir produktyvumas
Lygindami 2015 m. su 2014 m. duomenimis, matome laikomų pieninių karvių skaičiaus vidurkio sumažėjimą. Taip pat sumažėjo ir iš karvės primelžto pieno kiekis. Galima daryti prielaidą, kad 2015 m. geri ir sausi orai turėjo teigiamos įtakos javų derlingumui, tačiau gyvulių pašaro kiekiui ir kokybei orai turėjo neigiamos įtakos.
Lazdijų r. 2015 m. analizuojamų respondentinių ūkių pajamų vidurkį sudarė 36910,05 Eur, iš jų: augalininkystės – 47,60 proc., gyvulininkystės – 48,00 proc., iš paslaugų žemės ūkiui pardavimo – 0,30 proc., iš agroturizmo – 4,10 proc. (1 pav.).
1 pav. Pajamų struktūra, proc.
Iš šių duomenų matome, kad Lazdijų rajono respondentinių ūkių pajamos iš augalininkystės ir iš gyvulininkystės yra apylygės.
Išanalizavę 2015 m. respondentų veiklos efektyvumo rodiklius ir juos palyginę su 2014 m. Lietuvos vidurkio duomenimis, matome, kad ūkiai Lazdijų r. nelinkę skolintis. Tai rodo mažesnis nei Lietuvos vidurkis bendrojo įsiskolinimo rodiklis ir aukštesnis nei Lietuvos vidurkis kapitalo pakankamumo rodiklis.
Bendrasis mokumas rodo, kad ūkiai metų pabaigoje turi pakankamai daug trumpalaikio turto, kuriuo gali padengti turimas trumpalaikes skolas. Palyginti su 2014 m. rajono vidurkiu, šis rodiklis padidėjo daugiau kaip 2 kartus ir yra 14 kartų didesnis, lyginant su 2014 m. Lietuvos vidurkiu.
Grynasis pelningumas pinigine išraiška rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno (skirtumas tarp pardavimo kainos ir savikainos). Deja, šis rodiklis rajone neigiamas ir tai dar kartą įrodo, kad rajono ūkininkai yra labai priklausomi nuo gaunamų tiesioginių išmokų ir kitokios paramos. Tačiau lygindami rajono respondentų 2015 m. duomenis su 2014 m., matome teigiamą pokyti, kadangi grynojo pelningumo rodiklis – nuo –0,99 sumažėjo iki –0,21.
3 lentelė. Veiklos efektyvumo rodikliai
Turto apyvartumo koeficientas rodo, kaip efektyviai valdomas ūkio turtas. Rajone jis yra 0,18 ir rodo, kad 1 turto euras sukūrė vidutiniškai 18 ct pajamų.
Naudinga vaizdo informacija
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi