Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Kupiškio rajono respondentinių ūkių 2016 m. duomenų analizė
Kristina Tūskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kupiškio r. biuro ūkio apskaitos konsultantė
2017-11-19
Lietuvoje nuo 1996 m. naudojantis Ūkio apskaitos duomenų tinklu (ŪADT) renkami, analizuojami ir skelbiami duomenys apie visos Lietuvos ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių esamą padėtį. ŪADT yra pateikiami duomenys, atspindintys žemės plotus, derlingumą, pardavimo pajamas, išlaidas, gaunamas subsidijas ir kita su ūkiu susijusi informacija. Viešinami tik ūkių grupių duomenys, juos įvertinus vidutiniu svertiniu rodikliu.
Augalų derlingumas
Atlikus augalų derlingumo analizę, Kupiškio r. 2016 m. nustatyta, kad vidutinis bendras respondentinių ūkių žemės plotas buvo 105,37 ha, visos Lietuvos respondentinių ūkių 2015 m. vidutinis plotas siekė tik 42,4 hektaro.
Pagal pateiktus duomenis matome, kad nagrinėjamame regione neauginti cukriniai runkeliai. Didžiausias buvo kviečių vidutinis derlius – 4,63 t/ha ir kvietrugių – 4,28 t/ha, o mažiausias vidutinis grikių derlius – tik 1,07 t/ha ir avižų – 2,14 t/ha (1 lentelė).
1 lentelė. Vidutinis augalų derlingumas Lietuvos ūkiuose 2012–2016 m., t/ha
Lygindami 2016 m. duomenis su kitų 4 m. duomenimis, pastebime, kad didžiausi miežių derlingumo pokyčiai. Kupiškio r. respondentiniuose ūkiuose jų derlingumas mažesnis, t. y. nuo 0,52 iki 1,22 t/ha, kvietrugių – nuo 0,74 iki 1,29 t/ha.
Gyvulių skaičius ir produktyvumas
Kupiškio r. tik 19 proc. respondentinių ūkių 2016 m. nelaikė karvių, o didžioji dalis, tai yra 43 proc., turėjo nuo 1 iki 10 galvijų. Vidutinis melžiamų karvių skaičius siekė 19, o mėsinių – beveik 14 galvijų viename ūkyje (1 pav.).
1 pav. Vidutinis galvijų skaičius Lietuvoje 2012–2016 m.
Lietuvoje per 2012–2015 m. vidutinis melžiamų karvių skaičius svyravo nuo 5 iki 4,1, o mėsinių galvijų – nuo 0,6 iki 1,2.
Nors Kupiškio r. išsiskiria galvijų skaičiumi ūkiuose, bet karvių produktyvumas buvo mažesnis, lyginant su Lietuvos respondentinių ūkių duomenims 2012–2015 m. (2 pav.).
2 pav. Primilžis iš karvės 2012–2016 m., t
Kupiškio r. respondentiniuose ūkiuose primilžis iš vienos karvės siekė 4,767 t, o visos Lietuvos mastu pagal pateiktus 2012–2015 m. jis viršijo 5 tonas.
Veiklos ekonominiai rodikliai
Didžiausias pajamas nagrinėjami ūkiniai vienetai 2012–2016 m. gavo plėtodami augalininkystę, tai sudarė daugiau nei 50 proc. visų gautų pajamų (3 pav.).
3 pav. Bendroji produkcija 2012–2016 m., proc.
Antroji šaka, iš kurios per 5 m. laikotarpį uždirbta apie 30 proc. pajamų, buvo gyvulininkystė. Kupiškio r. respondentinių ūkių pajamos, 2016 m. gautos plėtojant gyvulininkystę, siekė 43,8 procento.
Kupiškio r. respondentiniai ūkiai 2016 m., kaip ir Lietuvos respondentiniai ūkiai 2015 m., įsigydami turtą išlaidas daugiau nei 80 proc. dengė savomis lėšomis (2 lentelė).
2 lentelė. Ūkių veiklos efektyvumo rodikliai 2015–2016 m.
Rajono respondentiniuose ūkiuose per 2 m. laikotarpį skolintomis lėšomis finansuota tik 16–18 proc. turto. Bendrasis mokumo koeficientas atskleidžia, kad Kupiškio r. respondentiniam ūkiui 2016 m. teko daugiau nei 43 kartus daugiau trumpalaikio turto negu trumpalaikių įsipareigojimų, o tai rodo, kad ūkiai nesugebėjo efektyviai išnaudoti savo turimo apyvartinio kapitalo. Remiantis grynojo pelningumo rodikliu, galima teigti, kad 2016 m. Kupiškio r. respondentai patyrė nuostolio.
Pagal pateiktus duomenis matyti, kad Kupiškio r. dauguma respondentinių ūkių užsėmė gyvulininkyste ir 2016 m. uždirbo 43,8 proc. pajamų. Šalia jos stipriai vystoma augalininkystė, uždirbta 51,8 proc. pajamų. Tačiau pagal praėjusių metų duomenis sumažėjęs primilžis ir neefektyviai naudotas turimas apyvartinis kapitalas galėjo būti grynojo nuostolio priežastimis.
Parengta vadovaujantis ŪADT tyrimo duomenimis.
Naudinga vaizdo informacija
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
