• Temos
• Ūkio ekonominiai ir finansiniai rezultatai

Kupiškio rajono respondentinių ūkių 2014 m. duomenų apžvalga

Dalia Mulokienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kupiškio r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2015-11-03

Jau kelis dešimtmečius Europos Sąjungos šalyse nuolat stebima žemės ūkio padėtis. Tam tikslui buvo sukurta ūkių apskaitos duomenų tinklo informacinė sistema (ŪADT), kurioje atsispindi prekinę produkciją gaminančių ūkių veikla. Ji yra pagrindinis duomenų šaltinis, rodantis pajamų lygį ūkiuose, žemės naudojimą, augalų ir gyvulių produktyvumą, darbo sąnaudas, pelningumą ir t. t. Remiantis šiais duomenimis, žemės ūkio sektoriuje priimami atitinkami sprendimai.

Lietuva, kaip ES narė, taip pat kasmet teikia duomenis apie savo šalies žemės ūkį. Siekiant susidaryti kuo aiškesnį vaizdą, respondentiniai ūkiai apima visus šalies rajonus ir savivaldybės. Jie atrenkami pagal tam tikrus požymius ir atspindi šalies ūkių visumą. Reikia pabrėžti, kad duomenis žemės ūkio produkcijos gamintojai teikia savanoriškai, o ES reglamentai garantuoja jų konfidencialumą.

Kupiškio rajono respondentinių ūkių duomenys

Šiame straipsnyje plačiau bus nagrinėjami Kupiškio rajono respondentinių ūkių 2014 m. duomenys ir lyginami su paskutinių trejų metų duomenimis. Jie gauti 2012 m. išanalizavus 41 ūkio, 2013 m. – 38 ūkių, o 2014 m. – 40 ūkių duomenis. Iš jų 18 ūkių duomenis teikė kiekvienais metais pradedant nuo 2012 metų. Penkiolika iš jų laikė melžiamų karvių. Pirmoje lentelėje pateikiami duomenys apie bendrą dirbamos žemės plotą.

1 pav. Bendras respondentinių ūkių žemės plotas Kupiškio rajone 2012–2014 m.

Kaip matome 1 paveiksle, dirbamos žemės rajone kasmet daugėja. Ūkiai plečiasi, stambėja, kadangi turima technika gali įdirbti vis didesnius žemės plotus. Jei 2012 m. vienas respondentinis ūkis dirbo vidutiniškai po 92,63 ha, tai 2013 m. – 162,76 hektaro. Tačiau 2014 m. šis rodiklis nukrito iki 139,19 ha ūkiui, kadangi rajone vis daugiau kuriasi naujų ūkių, nes jaunieji ūkininkai, pasinaudoję ES parama, pradeda savarankiškai ūkininkauti. Todėl rajone pagyvėjo žemės pirkimo procesas, t. y. ūkininkai, anksčiau dirbę nuomotą žemę, stengiasi ją nusipirkti. Ir nors žemės kaina labai išaugusi, padidėjus pajamoms, gaunamoms už parduotą žemės ūkio produkciją, šis procesas sparčiai juda į priekį.

2 paveiksle pateikiami duomenys apie tai, kaip pastaraisiais metais augo augalininkystės ir gyvulininkystės sektorių pajamos.

2 pav. Gyvulininkystės ir augalininkystės pajamos Kupiškio rajone pagal 2012–2014 m. respondentinių ūkių duomenis

Akivaizdu, kad pajamos iš augalininkystės augo žymiai sparčiau nei gyvulininkystės ir tik 2014 m. jos vėl ėmė mažėti, bet tam buvo objektyvių priežasčių. Pvz., augalininkystės pajamos, palyginti su 2013 m., šiek tiek sumažėjo, kadangi praėjusią žiemą Kupiškio rajone stipriai šalo, o sniego beveik nebuvo. Todėl žieminiai pasėliai iššalo bemaž 100 proc., o vasarinių javų derlingumas visada yra šiek tiek mažesnis nei žieminių. Tai sumažino pajamas ir kartu labai padidino sąnaudas, nes iš naujo teko atsėti iššalusius plotus.

Analizuojant gyvulininkystės sektoriaus situaciją, reikia paminėti, kad ją stipriai paveikė Rusijos embargas. Dėl to ženkliai krito pieno ir gyvulių supirkimo kainos. Padėties negerino nei didėjantis primilžis iš vienos karvės, nei didesnis primelžiamo pieno kiekis.

3 pav. Pagal 2012–2014 m. respondentinių ūkių duomenis Kupiškio rajone primelžto pieno kiekis, kg

Mažėjančios pajamos vis daugiau ūkininkų skatina mažinti pieninės gyvulininkystės bandas ir auginti javus.

Bendrosios ūkio produkcijos diagramoje (4 pav.) pavaizduoja, kiek procentų mišriuose ūkiuose sudaro augalininkystės ir gyvulininkystės produkcija.

4 pav. Augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos santykis bendrojoje produkcijoje pagal 2012–2014 m respondentinių ūkių duomenis, proc.

Kaip rodo paskutinių 3 metų duomenys, gyvulininkystės produkcija nuolat mažėja, o augalininkystės – kasmet didėja.

Esant sudėtingai situacijai, labai daug lemia ES ir LR parama, gaunama kaip tiesioginės išmokos pajamų lygiui palaikyti arba ilgalaikiam turtui įsigyti. Tai savo ruožtu vis daugiau žmonių skatina užsiimti žemdirbyste, susikurti pragyvenimo šaltinį sau ir šeimos nariams, steigti naujas darbo vietas. Diagramoje (5 pav.) matome, kad kasmet gamybai gaunamų subsidijų dalis sudaro vis didesnį ūkininkų pajamų procentą.

5 pav. Subsidijų gamybai dalis pajamose 2012–2014 m. laikotarpiu, proc.

Palyginus paskutinių 3 metų Kupiškio rajono veiklos efektyvumo rodiklius, matyti, kaip keitėsi bendrojo įsiskolinimo, grynojo pelningumo ir turto apyvartumo duomenys. Palyginimui pateikiami ir vidutiniai Lietuvos rodiklių duomenys.

6 pav. Kupiškio rajono efektyvumo rodikliai ir Lietuvos vidurkis 2012–2014 m.

Bendrojo įsiskolinimo rodiklis rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Normalu, kai šis rodiklis siekia nuo 0,4 iki 0,6. Respondentiniuose rajono ūkiuose jis 2012 m. buvo 0,08, 2013 m. – 0,16, 2014 m. – 0,15. Tai labai geras rodiklis.

Grynasis pelningumas rodo, kiek pardavimo litui teko grynojo pelno. Teoriškai normali rodiklio reikšmė – apie 1, o žemesnė nei 0,5 laikoma bloga. Palyginti su šalies vidurkiu, rajono respondentinių ūkių grynasis pelningumas nėra blogas.

Turto apyvartumas rodo, kiek 1 turto litas sukuria pajamų. Kuo rodiklis didesnis, tuo efektyviau valdomas turtas. Kaip matome, šalies vidurkis kito nuo 0,21 2012 m. iki 0,31 2014 metais. Nors mūsų rajono respondentiniuose ūkiuose per 3 m. jis sumažėjo nuo 0,9 2012 m. iki 0,25 2014 m., respondentai nedaug atsiliko nuo visos šalies vidurkio.

Išsamesni apibendrinti duomenys ūkininkams ir visiems, besidomintiems žemės ūkio įmonių veikla, bus pateikti leidinyje „Ūkių veiklos rezultatai 2014“.