Kretingos rajono respondentinių ūkių veiklos 2012 m. duomenų analizė

Laimutė Brazdžiuvienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2013-12-13

Europos Sąjungoje (ES) įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką nuolat stebima padėtis žemės ūkyje, t. y. ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Tam sukurtas Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atlieka ŪADT plėtojimo darbus ir teikia duomenis Europos Sąjungos ŪADT. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsakinga už reikiamų ūkių įtraukimą į ŪADT tyrimus ir jų duomenų surinkimą bei pateikimą institutui. Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į ŪADT, veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys nuo 1996 m. skelbiami kasmetiniuose leidiniuose. Respondentiniai ūkiai apima beveik visus šalies rajonus, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas. Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai.

Pieno primilžis rajono respondentiniuose ūkiuose, kg

Kretingos rajone 2013 m. į ŪADT tinklą duomenis apie ūkių gamybinę ir finansinę veiklą 2012?m. pateikė 21 ūkininkas. Ūkiai išsidėstę įvairiose rajono vietovėse, skiriasi savo ūkine veikla ir dydžiu.

Respondentinių ūkių veiklos apžvalga

Vadovaudamiesi Kretingos r. respondentinių ūkių javų auginimo analizės duomenimis, matome, kad dažniausiai 2012 m. rajone auginti grūdiniai žemės ūkio augalai. Kviečius augino 61,9 proc. respondentinių ūkių, atitinkamai miežius – 71,4?proc., avižas – 42,9 proc., kvietrugius – 52,4?proc., rapsus?– 38,1 proc., rugius – 14,3 procento.

Javų derlingumas per paskutiniuosius 3 metus keitėsi: miežių derlingumas padidėjo 14 proc., avižų – 7,9 proc., kviečių – 4,7 proc., kvietrugių sumažėjo 14 proc., rugių padidėjo 117 procentų. Didžiausias javų derlingumas Kretingos r. respondentiniuose ūkiuose 2012 m.: miežių – 6,54 t/ha, kviečių – 8,99 t/ha, avižų – 3,83 t/ha, kvietrugių?– 6,78 t/ha. Atskiri ūkiai gavo labai didelį derlių, tačiau bendras ūkių derlingumas, lyginant paskutinius trejus metus, padidėjo nežymiai. Tam daug įtakos turėjo nepalankios pajūrio gamtinės sąlygos.

Dalis respondentinių ūkių buvo pieno krypties. Vienuolikoje ūkių laikytos melžiamos karvės. Jų skaičius – nuo 1 iki 123 karvių, vidutinis respondentinių ūkių melžiamų karvių skaičius – 32.

Pateiktoje diagramoje Kretingos r. respondentinių ūkių pieno primilžis lyginamas su rajono ir Lietuvos 2011 m. vidutiniu pieno primilžiu. Didžiausią pieno primilžį 2012 m. gavo ūkininkas, laikantis 123 karvių bandą. Šiame ūkyje pieno primilžis buvo 10180,00 kg pieno.

Kretingos rajone 2012 m. respondentiniuose ūkiuose didžiausią pajamų dalį – 71,4 proc. sudarė pajamos už augalininkystės produkciją, pajamos už gyvulininkystės produkciją – 28,2 proc., kitos veiklos pajamos – 0,2 proc., paslaugų pajamos?– 0,2 procento. Atitinkamai 2011 m.: augalininkystės?– 64 proc., gyvulininkystės – 36 procentus.

Bendroji produkcija vienam respondentiniam ūkiui 2012 m. sudarė vidutiniškai 404 249 litus.

Paanalizavę respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodiklius Kretingos r., matome, kad vidutinis ūkių turto apyvartumo koeficientas 2012 m. buvo 0,36, o 2011 m. – 0,28. Tai rodo, kad vienas litas turto vertės 2012 m. davė ūkininkui 0,36 lito pajamų, o 2011 m. – 0,28 lito pajamų. Šis rodiklis, 2012 m. lyginant su 2011 m., padidėjo 28 procentais.

Subsidijų dalis pajamose 2012 m. Kretingos?r. respondentiniuose ūkiuose sudarė 34,18 proc., 2011 m. – 36 procentus. Bendrojo įsiskolinimo koeficientas 2012 m. – 0,16, o 2011 m. – 0,23, šis rodiklis rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis.

Parengta pagal Kretingos rajono 2012 m. respondentinių ūkių analizę.