Kretingos rajono 2014 m. respondentinių ūkių duomenų apžvalga

Gražina Poškienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos r. biuro finansinės apskaitos ir ekonomikos konsultantė

2015-12-02

ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Tai padaryti padeda Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema. ŪADT teikia informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrąją žemės ūkio situaciją. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos r. biuras į 2015 m. ŪADT pateikė 23 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2014 metais.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Informaciją į ŪADT privalo teikti kiekviena valstybė ES narė. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba parenka respondentinius ūkius ir perduoda duomenis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui. Respondentinių ūkių duomenys nagrinėjami pagal skirtingas ūkininkavimo formas: ūkio ekonominį dydį, žemės kokybę, apskritis, mažiau palankias ūkininkauti vietoves. Keičiantis žemės ūkio politikai, tai leidžia palyginti atskirų grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų vystymosi tendencijas, priimti atitinkamus sprendimus.

Žemės ūkio gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. ES reglamentuose akcentuojamas duomenų konfidencialumas. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, neskelbiama.

Apibendrinti rajono respondentinių ūkių duomenys

Kretingos rajono biuras 2015 m. pateikė 23 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2014 metais. Javų ir bulvių derlingumas per paskutiniuosius 3 m. keitėsi ir, lyginant 2014 m. su 2013 m., mažėjo: miežių derlingumas sumažėjo 7,6 proc., avižų – 6,7 proc., kviečių – 6,8 proc., kvietrugių 23,4 proc., rugių – 39,50, bulvių – 4,3 procento. Atskiri ūkiai gavo pakankamai didelį derlių, tačiau bendras ūkių derlingumas, lyginant paskutinius 3 m., mažėjo arba didėjo. Tam daug įtakos turėjo nepalankios pajūrio gamtinės sąlygos.

Pirmoje lentelėje vidutinio augintų žemės ūkio augalų derlingumo Kretingos rajono respondentiniuose ūkiuose 2012–2014 m. duomenys palyginti su vidutinišku Lietuvoje 2013 metais.

1 lentelė. Kretingos r. žemės ūkio augalų derlingumas respondentiniuose ūkiuose, t/ha

Vidutinis Lietuvoje 2013 m. karvių skaičius buvo tik 4,1 vnt., o Kretingos r. ūkyje vidutinis karvių skaičius – 42 vnt. Vidutinis primilžis iš karvės rajono respondentiniuose ūkiuose – 6000 kg per metus, o Lietuvos respondentiniuse ūkiuose 2013 m. mažesnis – 850 kg.

2 lentelė. Rajono respondentiniuose ūkiuose laikomų karvių skaičius ir primilžis 2014 m., t

Analizuojant 2 lentelės duomenis matyti, kad didžiausias primilžis yra ūkiuose, auginančiuose daugiausia melžiamų karvių.

Didžiausią pajamų dalį – 67,56 proc. – sudaro pajamos už augalininkystės produkciją, gyvulininkystės – 32,36 proc., pajamos iš kitos veiklos – 0,09 procento.

Rajono bendroji produkcija vienam respondentiniam ūkiui sudarė vidutiniškai 161044 Lt. Kintamų sąnaudų vienam ūkiui vidutiniškai teko 214761 Lt, pastovių sąnaudų – 92524 Lt.

Analizės metu buvo paskaičiuoti ir veiklos efektyvumo rodikliai.

3 lentelė. Ūkių veiklos ir efektyvumo rodikliai 2014 m.

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį procentą turto sudaro nuosavybė, t. y., kiek turto ūkis yra įsigijęs nuosavomis lėšomis. Kuo reikšmė didesnė – tuo didesnis ūkio stabilumas. Kretingos r. 2014 m. šis rodiklis buvo 70,37, o 2013 m. Lietuvos vidurkis buvo 84,68. Tai rodo, kad Kretingos rajono respondentai 2014 m. užtikrino ūkiuose stabilumą.

Bendrojo įsiskolinimo koeficientas rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, t. y. kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama didesnė finansinė rizika, tuo sunkiau susiklosčius nepalankioms sąlygoms bus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio, kitu turtu, kas didintų ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai ūkio veiklai. Palyginus su Lietuvos 2013 m. vidurkiu, Kretingos r. yra didesnis 0,15 punkto, o tai rodo didėjimo tendenciją, tačiau kritinės reikšmės Kretingos r. ūkiai nepasiekė.

Bendrasis mokumo koeficientas rodo ūkio sugebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo rodiklis didesnis, tuo ūkiai patrauklesni kreditoriams ir yra likvidūs. Jei reikšmė mažesnė už 1, tai rodo, kad ūkiai negali atsiskaityti už trumpalaikius įsipareigojimus. Jei daugiau kaip 2,5, tai gali reikšti, kad ūkiai yra sukaupę tiek apyvartinių lėšų, jog nepajėgia jų visų panaudoti. 2014 m. mūsų rajono apklausoje dalyvavusių ūkių šis rodiklis – 25,02, o vidutinis Lietuvos respondentinių ūkių bendras mokumo koeficientas 2013 m. buvo 4,37. Tai reiškia, kad apklausoje dalyvavusieji Kretingos r. ūkiai yra per daug sukaupę apyvartinių lėšų ir nepajėgia jų išnaudoti.

Grynasis pelningumas rodo, kiek 1 pardavimo litas uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos. Žemesnė nei 0,5 rodiklio reikšmė laikoma bloga, normalia – apie 1, didesnė kaip 2 – gera. Rajone 2014 m. šis rodiklis buvo neigiamas, t. y. – 0,07, o 2013 m. Lietuvos vidurkis siekė 0,06. Todėl galima teigti, kad apklausoje dalyvavusiuose rajono ūkiuose išaugo kintamų, pastovių išlaidų ir (ar) palūkanų sumos.

Turto apyvartumas rodo, kiek pardavimo pajamų uždirbo vienas ūkio veikloje panaudotas turto litas. Taip pat šis rodiklis rodo, kokia dalis ūkio turto panaudota uždirbant pajamas. Aukšta rodiklio reikšmė rodo, kad ūkis turi mažai turto ir/arba uždirbo papildomų pajamų, o žema, kad turimas turtas naudojamas ne efektyviai.
2014 m. turto apyvartumo rodiklis Kretingos r. buvo vidutiniškai 0,29, lyginant su 2013 m. Lietuvos vidurkiu, mažesnis 0,02 punktais.

Subsidijų dalis pajamose rodo, kad Kretingos r. respondentai yra priklausomi nuo tiesioginių išmokų (pvz., išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.), nes rajono ūkiuose subsidijų dalis pajamose sudaro 25,18 proc., o vidutiniškai Lietuvoje – 22,71 procento.

Parengta pagal Kretingos r. respondentinių ūkių analizę.