Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Kretingos r. respondentinių ūkių 2023 m. duomenų apžvalga
Gražina Poškienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos r. biuro finansinės apskaitos ir ekonomikos konsultantė
2024-12-09
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
ES respondentinių ūkių duomenų tinklan pateikti 16 Kretingos r. ūkių 2023 m. veiklos duomenys.
Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – unifikuota informacinė sistema, skirta stebėti prekinių žemės ūkio produkcijos gamintojų ekonominę ir finansinę veiklą. Taikant statistinius atrankos metodus, tyrimui atrenkami ūkiai, kurie reprezentuoja jų visumą. Todėl respondentinių ūkių yra visuose Lietuvos rajonuose, skirtingose zonose, ir jie atspindi skirtingas ūkininkavimo sąlygas. Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT tinklą teikia savanoriškai ir konfidencialiai.
Kretingos r. yra 718 augalininkystės, 140 gyvulininkystės, 565 – mišrūs ūkiai. Į respondentinių ūkių duomenų tinklą Kretingos r. pateikti 16 ūkių 2023 m. veiklos duomenys. Pagal ūkinę veiklą atrinkti 6 augalininkystės ūkiai, 5 gyvulininkystės ir 5 mišrūs.
Apibendrinti ūkių duomenys
Kretingos r. 2023 m. buvo pateikta 2411 vnt. paraiškų tiesioginėms išmokoms už pasėlius gauti, deklaruota 50,827 tūkst. ha (buvo teikta 2428 vnt.), kur vidutinis deklaruotas ūkio dydis 2023 m. buvo 20,93 ha, o 2022 m. – 20,83 ha, 2021 m. – 20,62 ha, 2020 m. – 20,76 ha.
Pagal 1 pav. pateiktus duomenis matyti, kad 2023 m. Kretingos r. respondentinių ūkių derlingumas buvo pakankamai geras, lyginant su Lietuvos derlingumo vidurkiu. 1 pav. nagrinėjamas laikotarpis apima trejus metus (2021–2023) ir nagrinėjamas rodiklis – derlingumas pagal dirbamos žemės plotą. Visu nagrinėjamu laikotarpiu Kretingos r. ūkiuose vidutinis derlingumas buvo didesnis, lyginant su Lietuvos derlingumo vidurkiu, išskyrus žieminius kviečius (2022 m. < 0,40 t/ha) ir vasarinius miežius (2022 m < 0,43 t/ha).
1 pav. Javų derlingumas Kretingos r. pagal dirbamą žemės plotą, lyginant su Lietuvos vidurkiu, t/ha
Kretingos r. 2023 m. buvo 338 galvijų laikytojai, laikė 6101 galviją, iš jų 229 laikė 1826 melžiamas karves ir 185 laikytojai laikė 2541 mėsinį galviją (2022 m. buvo 372 galvijų laikytojai, laikantys 6326 galvijus, iš jų 2221 melžiamą karvę, ir 220 laikiusių 2543 mėsinius galvijus).
Remiantis ŽŪIKVC statistikos duomenimis, pieno gamintojų Kretingos r. nedaug, o primilžis iš vienos karvės yra pakankamai didelis ir, lyginant su Lietuvos vidurkiu, visu nagrinėjamu laikotarpiu (2021–2023) yra didesnis.
2 pav. Primilžis iš vienos karvės (t) ir parduotos produkcijos kaina (Eur/t), lyginant su Lietuvos vidurkiu
2 pav. matome, kad pieno pardavimo kaina per nagrinėjamą laikotarpį (2022–2023 m.) krito. Nors, lyginant su Lietuvos vidurkiu, ji buvo aukštesnė: 2021 m. > 34,45 Eur/t; 2022 m > 74,54 Eur/t; 2023 m. > 33,06 Eur/t. Nagrinėjant parduotos produkcijos kainą, Kretingos r. ūkiai pagamintą produkciją (pienas) pardavė brangiau, lyginant su Lietuvos vidurkiu, o tai reiškia, kad ūkiai pasirinko tinkamą supirkėją ir pardavė daug pieno, o tai lėmė aukštesnę rinkos kainą.
Atlikta finansinių rodiklių analizė
Vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių ūkio veiklos efektyvumą – pelningumas. Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno.
3 pav. Grynasis pelningumas pagal šakas, lyginant su Lietuvos vidurkiu
Atlikus ūkių finansinių rezultatų analizę (3 pav.) nustatyta, kad 2021–2023 m. Kretingos r. respondentų grynasis pelningumas kito netolygiai, lyginant su Lietuvos vidurkiu pagal skirtingas ūkio šakas. Lietuvos ūkių vidurkis augalininkystės ūkiuose 2023 m. siekė 18 proc., o rajono grynojo pelningumo vidurkis buvo 0,09 punktais didesnis. Gyvulininkystės ūkiai taip pat dirbo pelningiau net 37 proc., o mišriems ūkiams sekėsi blogiausiai, nes jų pelningumas buvo tik 10 proc.
Geresnis rezultatas rodo, kad ūkio specializacija buvo nukreipta tikslingiau, o mišriems ūkiams būtina analizuoti sąnaudų struktūrą, aiškintis jų didėjimo priežastis, ypatingai, kada gamybos apimtys išlieka vienodos, taip pat svarbu išsiaiškinti pardavimo pajamų mažėjimo priežastis ir kt.
Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduojama rodiklio reikšmė – ne daugiau nei 0,60.
4 pav. Skolos rodiklis pagal šaką, lyginant su Lietuvos ūkių vidurkiu
Daugelis ūkių be skolintų lėšų negalėtų vykdyti ūkio plėtros, įsigyti naujos technikos, apsirūpinti turtu. Skolintų lėšų naudojimas priimtinas tol, kol negresia ūkio finansiniam stabilumui. Iš 4 pav. matome, kad 2023 m. vidutinis Kretingos r. ūkių skolos rodiklis pagal šakas siekė 0,29, o vidutiniškai Lietuvos ūkiuose šis rodiklis buvo 0,21. Taip pat, vertindami trejų metų rodiklius, matome, kad Kretingos r. ūkiai kiekvienais metais skolinosi daugiau, išskyrus mišrius, lyginant su Lietuvos vidurkiu, tik kritinės skolos rodiklio reikšmės nepasiekė. Vadinasi, Kretingos r. ūkininkai skolinosi saikingai, įvertindami finansinę riziką ir besikeičiančias rinkos sąlygas.
