Kretingos r. respondentinių ūkių 2022 m. veiklos apžvalga

Rasa Kumpytė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė

2023-11-29

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

LŽŪKT Kretingos r. biuras 2023 m. pateikė 21 rajono respondentinio ūkio duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2022 metais.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

ES šalyse nuolat stebima žemės ūkio padėtis – ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Tam tarnauja Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. ŪADT yra pagrindinis duomenų šaltinis apie pajamų lygį ūkiuose, valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą.

ŪADT kaupiami fiziniai bei ekonominiai duomenys. Visi jie yra be PVM mokesčio.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, yra neskelbiama. Skelbiami tik apibendrinti duomenys, rodantys ūkių grupių vidutinius rezultatus.

Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į ŪADT, veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys nuo 1996 m. skelbiami kasmetiniuose leidiniuose. Respondentiniai ūkiai apima beveik visas šalies savivaldybes, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsakinga už reikiamų ūkių įtraukimą į ŪADT tyrimus, jų duomenų surinkimą bei pateikimą ŽŪDC.

Apibendrinti rajono ūkių duomenys

Kretingos r. biuras 2023 m. pateikė 21 rajono respondentinio ūkio duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2022 metais.

Kretingos r. 2022 m. pateiktos 2445 paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti, deklaruota 50,791 tūkst. ha žemės plotas, t. y. 1,75 proc. viso Lietuvoje deklaruoto ploto. Vidutinis rajono ūkių deklaruotas plotas buvo 20,77 ha, o Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis buvo 24,42 ha.

Vadovaudamiesi Kretingos r. respondentinių ūkių analizės duomenimis, matome, kad 2022 m. vidutinis augalų derlingumas rajono ūkiuose buvo: vasarinių kviečių – 4,4 t/ha, žieminių kviečių – 5,36 t/ha, vasarinių miežių – 4,1 t/ha, žieminių miežių – 4,37 t/ha, vasarinių rapsų – 2,59 t/ha, žieminių rapsų – 2,68 t/ha. Vidutinis rajono derlingumas 2022 m., palyginus su vidutiniu Lietuvos derlingumu tais metais, yra labai panašūs.

1 pav. Žemės ūkio augalų derlingumo palyginimas, t/ha

Vidutinis primilžis iš karvės rajone – 5890 kg per metus, o Lietuvoje 2022 m. didesnis – 6000 kg.

2 pav. Vidutinio primilžio iš vienos karvės palyginimas, t

Pieno pardavimo kaina, lyginant 2020–2022 m., ir Lietuvos respondentinių ūkių, ir Kretingos r. – didėjo.

3 pav. Parduoto pieno kaina Eur/t

Finansinių rodilkių palyginimas

Kertingos r. 2020–2022 m. laikotarpiu grynasis pelningumas didėjo 37,5 proc., ogrynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, taip pat. Tiesioginės išmokos turi tiesioginės įtakos bendram ūkio veiklos rezultatui.

4 pav. Finansinių rodiklių payginimas, koef.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Būtina analizuoti sąnaudų struktūrą, aiškintis jų didėjimo priežastis, ypatingai, kada gamybos apimtys išlieka vienodos, pardavimo pajamų mažėjimo priežastis ir kt. Nesiimant priemonių, padėsiančių stabdyti grynojo pelno mažėjimo tendenciją, ateityje veikla gali tapti nuostolinga. Šis rodiklis, jei ūkininkai, planuojas gauti finansinę ES paramą, turėtų būti ne mažesnis nei 0,02, t. y. 2 proc.
Aukšta rodiklio reikšmė rodo tikimybę, kad grynasis pelnas gautas ne tik iš žemės ūkio veiklos (pvz. pajamos, gautos už parduotą kombainą ar žemės nuomą, t. y. gautos pajamos, nesusijusios su pagrindine ūkio veikla).

5 pav. Finansinių rodiklių palyginimas, koef.