Kokie buvo 2020 metai Rokiškio r. ūkininkams?

Rasa Jurkštienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Rokiškio r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė

2021-11-22

LŽŪKT Rokiškio r. biuro konsultantai į ŪADT pateikė 45 respondentinių ūkių anketas apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2020 metais.

Duomenys į ŪADT teikiami savanoriškai, laikantis konfidencialumo principo, o skelbiami tik sugrupuoti. Gauta informacija reikalinga Europos Komisijai, kitoms institucijoms vertinant ir priimant sprendimus. Svarbu tai, kad galima palyginti duomenis rajono ir visos šalies mastu. Rokiškio r. biure apskaita tvarkoma ir ūkininkaujančių šiame rajone, ir kitose Lietuvos savivaldybėse.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Kaip ūkiai pasiskirstę pagal veiklos tipą

Didžiąją dalį sudaro ūkiai, užsiimantys augalininkyste – 67,61 %, o kiti užima mažesnę dalį: mišrūs – 20,42 %, gyvulininkystės – 11,97 %. Tuo metu šalyje gyvulininkystės ūkiai sudaro apie 23 % , mišrūs – apie 22 % , augalininkystės – apie 55 %.

1 pav. Rokiškio r. respondentinių ūkių pasiskirstymas pagal ūkio šakas 2020 m., proc.

Kaip ūkiai pasiskirstę pagal dirbamos žemės plotus

Rokiškio r. atitinka Lietuvos ūkių tendencijas – didžiausią dalį užima vidutinio dydžio respondentiniai ūkiai. Rajone dirbantys žemės plotus nuo 100 iki 200 ha 2020 m. sudarė 31,43 %, maži, dirbantys iki 50 ha – 10 %, o dideli, dirbantys nuo 300 iki 500 ha ir daugiau – 11,42 % visų ūkių. Labai stambių ūkių, dirbančių per 500 ha, rajone 2020 m. buvo 0,71 %, o Lietuvoje apie 2,7 %. Dažniausiai tokių ūkių veikla – javų, rapsų, ankštinių augalų auginimas.

2 pav. Rokiškio r. respondentinių ūkių skaičiaus pasiskirstymas pagal žemės plotus 2018– 2020 m., ha

Pagal dirbamos žemės plotus 2018–2020 m. ūkiai kito netolygiai, tik dirbančių nuo 100–200 ha kasmet padidėjo vidutiniškai 12 proc. per metus, o dirbančių per 500 ha skaičius per trejus metus nepasikeitė.

Rokiškio r. ūkininkų dažniausiai auginti augalai ir jų derlingumas

Dažniausiai 2020 m. respondentai sėjo žieminius kviečius. Juos augino apie 90 % respondentų, vasarinius kviečius – 64 %, grikius – 55 %, žieminius kvietrugius ir vasarinius miežius – po 44 %, žieminius rapsus – 36 %, avižas – 29 %. Apie 10 proc. respondentinių ūkių sėjo vasarinius kvietrugius, vasarinius rapsus, žieminius rugius, o kukurūzus grūdams – 3,7 % ir vasarinius miežius – 4,41 %.

3 pav. Rokiškio r. žieminių ir vasarinių pasėlių plotų kaita pagal žemės ūkio ir kaimo verslo centro duomenis 2018–2020 m, tūkst. ha

2017 m. dėl liūčių rudenį mažiau pasėta žiemkenčių, vėlesniais metais jų plotai didėjo, o vasarinių plotai mažėjo. Žieminų pasėlių derlingumas didesnis, palyginti su vasariniais, tačiau yra iššalimo rizika. Dažniausiai ūkiai sėja ir vasarinių, ir žieminių pasėlių.

Kokį derlingumą 2020 m. pasiekė daugiausia Rokiškio r. respondentų, ir vidutinis rajono ūkių derlingumas

Didesnį derlingumą pasiekia stambesni ir vidutiniai ūkiai, kurie sėja didesnius plotus, taiko pažangias technologijas, turi našesnę techniką. Derlingumas priklauso ir nuo vietos, kaip tinkamai naudojamos trąšos, pesticidai, lemia ir gamtinės sąlygos,o jos 2020 m. palankios grūdų augintojams. Vidutinis žieminių kviečių derlingumas, palyginti su 2019 m., padidėjo vidutiniškai 18 proc., o vasarinių – 35 proc.

Pelnas – iš veiklos gaunama nauda, kuri matuojama piniginias vienetais. Kiekvienos veiklos tikslas – ne tik gauti pajamų, bet ir uždirbti pelno, o jis gaunamas tuomet, kai iš veiklos gautos pajamos viršija tai veiklai patirtas išlaidas. Pelnas rodo veiklos efektyvumą, ekonominę naudą ir galimybę plėstis. Vienas iš svarbiausių rodiklių – grynasis pelningumas. Jis rodo, kiek gryno pelno uždirbo 1 pardavimo euras.

4 pav. Rokiškio r. respondentų grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, pokyčiai 2018–2020 m.

Pagal grafiko duomenis matome, kad grynojo pelningumo be dotacijų reikšmė 2020 m. teigiama. Šis rodiklis labai svarbus ir rodo ar ūkis gautų pelno be valstybės pagalbos (tiesioginės išmokos už pasėlius, galvijus ir pan.). Kuo stambesni ūkiai pagal dirbamos žemės plotus, tuo koeficiento reikšmė didesnė (tarp nuo 0 iki 30 ha dirbančių ir dirbančių per 500 ha 2020 m. koeficiento reikšmės skirtumas yra 0,17), tarp ūkio šakų koeficientas 0,17 didesnis augalininkystės ūkių, palyginti su gyvulininkystės. Grynojo pelningumo koeficientas 2018–2020 m. padidėjo 16,67 %.