Klaipėdos rajono respondentinių ūkių 2015 m. duomenų apžvalga

Asta Stanevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Klaipėdos r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2016-10-13

Klaipėdos rajono biuras 2015 m. ūkių apskaitos duomenų tinklui (ŪADT) pateikė 27 respondentinių ūkių duomenis. Iš atrinktų respondentų 6 buvo augalininkystės ūkiai, 18 mišrių, 3 specializuoti. Juose auginti šaltalankiai.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Respondentiniai ūkiai pagal dirbamos žemės plotą buvo nuo 18,82 iki 819,30 hektaro. Pagal turimus duomenis atlikta palyginamoji 2011–2015 m. analizė.

1 pav. Vidutinis javų derlingumas 2011–2015 m., t/ha

Lyginant 2015 m. su ankstesniais metais (1 pav.), matyti, kad 2015 m. derlingumas buvo didžiausi. Tam įtakos turėjo palankios oro sąlygos, javų auginimo technologijos, turima ūkių technika. 2015 m. lyginant su 2011 m., kviečių, miežių, kvietrugių derlingumas padidėjo dvigubai, rapsų derlingumas buvo stabilus, o rugių ir avižų padidėjo trečdaliu.

2 pav. Vidutinis karvių skaičius ir produktyvumas

Lietuvoje 2015 m. buvo žemos pieno supirkimo kainos, nežiūrint į tai, vidutinis karvių skaičius Klaipėdos rajono ūkiuose – 88 vnt. Kaip matyti iš 2 pav., primilžis, lyginant 2015 m. su 2011 m,. padidėjo 5,3 procento.

3 pav. Subsidijų dalis pajamose ir kapitalo pakankamumas

Iš kapitalo pakankamumo rodiklio galime spręsti, kad atrinkti respondentiniai ūkiai yra stabilūs ir nuosavu kapitalu gali padengti įsipareigojimus. Kuo reikšmė didesnė – tuo ūkis stabilesnis. Analizuojant subsidijų dalį pajamose, matoma, kad ūkių pajamos priklauso nuo subsidijų. ES parama ūkiams labai svarbi ir be jos būtų sunku išgyventi rinkoje.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi