Klaipėdos rajono respondentinių ūkių 2014 metų duomenų analizė

Regina Petrikienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Klaipėdos r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2015-11-04

Ūkio apskaitos duomenų tinklas – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Ši sistema teikia informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrąją žemės ūkio sričių situaciją, kaimo plėtros ir kitas problemas. Į šią sistemą 2015 m. pateikti apibendrinti 30-ties Klaipėdos r. ūkių duomenys.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT), veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys nuo 1996 m. skelbiami kasmetiniuose leidiniuose. Respondentiniai ūkiai apima visus šalies rajonus, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas.

Europos Sąjungos (ES) ŪADT sistema veikia jau nuo 1965 m., tačiau ji nuolat tobulinama ir kinta atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką.

Klaipėdos rajono respondentinių ūkių apžvalga

Klaipėdos rajono biuro konsultantės 2015 m. pagal apskaitos duomenis pateikė 30 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą per 2014 m., 2014 m. juos teikė 28 respondentai,
o 2013 m. – 27. Kaip matome, kiekvienais metais Klaipėdos rajone respondentų skaičius didėja. Iš respondentų 3 duomenis teikia nuo pirmųjų sistemos įvedimo Lietuvoje metų. Turime ir naujų respondentų, kurie tik šiais metais pradėjo teikti duomenis.

Rajone vyrauja mišrūs ūkiai. Didžiausias valdomos žemės plotas – 764,5 ha, o mažiausias – 17,26 hektaro. Vidutinis respondentinių ūkių valdomas žemės plotas – 215,7 hektaro.

Klaipėdos rajono ūkininkai 2014 m. augino kviečius, rugius, miežius, avižas, kvietrugius, mišinius, bulves, vienas ūkis augino 0,592 ha grikių. Vidutinis javų derlingumas 2012–2014 m. nurodytas 1 lentelėje.

1 lentelė. Vidutinis javų derlingumas 2012–2014 m. Klaipėdos rajone, t/ha

Matome, kad 2014 m. palyginti su 2013 m., derlius buvo didesnis, išskyrus kvietrugių. Tam įtakos turėjo geresnės gamtinės sąlygos.

2014 m. 13 ūkininkų laikė melžiamų karvių.

2 lentelė. Vidutinis karvių skaičius 2012–2014 m. Klaipėdos rajone, vnt.

2 lentelėje matyti, kad 2012 ir 2013 m. vidutinis karvių skaičius buvo toks pat, o 2014 m. sumažėjo 4,5 proc., nes dėl žemų pieno supirkimo kainų dalis ūkininkų karvių skaičių mažino. Lietuvoje 2013 m. laikytos vidutiniškai 4,1 melžiamos karvės. Atrinkti respondentiniai ūkininkai laikė nuo 5 iki 163 melžiamų karvių. Turime ir 2 ūkius, auginusius kiaules, vienas iš jų augino 20, o kitas – 153 kiaules.

1 pav. Ūkių bendrosios produkcijos struktūra Klaipėdos rajone 2013–2014m., proc.

Bendroji produkcija parodo gamybinės žemės ūkio veiklos apimtį pinigine išraiška. Klaipėdos r. respondentinių ūkių bendrąją produkciją 2014 m. sudarė: augalininkystės produkcija – 41,2 proc., gyvulininkystės – 55,7 proc., paslaugos – tik 3,1 procento. Lygindami 2013 ir 2014 m. duomenis, matome, kad gyvulininkystės produkcija 14,5 proc. padidėjo, o augalininkystės 15,96 proc. sumažėjo. Šie rodikliai rodo, kad Klaipėdos rajone vyrauja mišrūs ūkiai, bet didesnės pajamos gaunamos gyvulininkystės ūkiuose.

Klaipėdos rajono ūkio veiklos efektyvumo rodikliai 2014 m.

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį procentą sudaro turto nuosavybė. Klaipėdos r. respondentinių ūkių kapitalo pakankamumo 2014 m. rodiklis – 81,2. Tai rodo, kad dauguma ūkių yra stabilūs ir nuosavu kapitalu gali padengti įsipareigojimus. Lietuvoje 2013 m. šio rodiklio reikšmė buvo vidutiniškai 84,68.

Bendrasis įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. 2014 m. bendrasis įsiskolinimo rodiklis buvo 0,19, o Lietuvoje 2013 m. – 0,15. Dalis ūkių naudojasi skolintomis lėšomis, bet dėl mokumo problemų neturėjo.

Grynojo pelningumo rodiklis pinigine išraiška rodo, kiek 1 pardavimų litui tenka grynojo pelno. Klaipėdos rajono didžioji dalis respondentinių ūkių dirbo nuostolingai, nes šis rodiklis – 0,3, o Lietuvos 2013 m. siekė 0,06.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kaip efektyviai ūkis naudoja visus išteklius, kiek 1 turto litas sukuria pajamų. Klaipėdos r. vienas turto litas uždirbo 0,25 Lt pardavimo pajamų, o 2012 ir 2013 m. jis buvo vienodas – 0,22. Turimas turtas 2014 m. valdytas efektyviau negu praėjusiais metais. Lietuvoje 2013 m. šis rodiklis buvo 0,31.

Subsidijų dalis pajamose rodo, kokią jų dalį sudaro gaunama subsidija. 2014 m. 22,46 proc. visų ūkio gaunamų pajamų sudarė subsidija. 2013 m. subsidijų dalis buvo 38,31 procento. Matome, kad subsidijų dalis mažėja, ūkiai plečiasi ir didėja pajamos iš gaminamos ir parduodamos produkcijos. 2013 m. vidutinė Lietuvos respondentinių ūkių subsidijų dalis pajamose buvo 22,71.

Kiekviena ES šalis privalo savo ūkių duomenis teikti į ŪADT. Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į tinklą teikia savanoriškai ir ES reglamentuose akcentuojamas jų konfidencialumas.

Apibendrinti respondentinių ūkių duomenys bus pateikti leidinyje „Ūkių veiklos rezultatai 2014“. Jis skirtas ūkininkams, bendrovių specialistams, žemės ūkio valdymo darbuotojams, mokymo įstaigų specialistams ir visiems, besidomintiems žemės ūkio įmonių veikla.