Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24

Klaipėdos rajono respondentinių ūkių 2012 metų duomenų analizė

Liuda Venckuvienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Klaipėdos r. biuro ūkio apskaitos konsultantė
2013-10-02

Europos Sąjunga, vykdydama bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebi atskirų valstybių ūkių ekonominę ir finansinę veiklą. Todėl kasmet renkama ir analizuojama informacija iš respondentinių ūkių, gaminančių žemės ūkio produkciją rinkai. Ūkiai atrenkami pagal tai, kiek jie atspindi konkrečių šalių ūkių visumą. Lietuvos ūkiai, įtraukti į Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT), apima visus šalies rajonus, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Už ŪADT veiklą ir ryšių palaikymą su Europos Komisija atsakingas Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Jis parengia respondentinių ūkių atrankos planą. Pagal jį Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba parenka ūkius, sudaro su jais sutartis dėl savanoriško duomenų teikimo, tvarko jų veiklos buhalterinę apskaitą, surenka duomenis, atlieka pirminę patikrą ir pateikia institutui.

Klaipėdos rajono respondetinių ūkių pasiekimai

Iš Klaipėdos rajono pagal šiam regionui būdingą tipologiją 2012 m. analizei atrinkti 27 ūkiai. Dvylikoje iš jų laikytos karvės, dviejuose – kiaulės. Vyraujanti gamybos kryptis –augalininkystė. Dirbamos žemės plotas svyravo nuo 15 ha (šaltalankių ūkiai) iki 700 hektarų. Populiariausi iš grūdinių augalų jau ne vienus metus išliko miežiai, nors jų derlingumas 0,42 t/ha mažesnis nei vidutinis Lietuvoje ir tesiekė 2,49 t/ha. Tam įtakos turi vasarinės pajūrio liūtys, kurios vasarojų sumirkė ir suguldė. Nemažai ūkių augino žieminius kvietrugius ir avižas (dėl ilgesnės vegetacijos jos atsparesnės nepalankioms gamtinėms sąlygoms). Šių grūdinių augalų rajone kulta atitinkamai po 0,64 t/ha ir 0,67 t/ha daugiau, negu respublikoje (derlingumas – 3,09 t/ha ir 2,79 t/ha).

Rajono respondentiniuose ūkiuose laikyta vidutiniškai po 67 karves (respublikoje – 4,8). Primilžis svyruoja nuo 2,8 t iki 7,7 t iš karvės (respublikos vidurkis – 5,1 t). Analizuodami lentelės duomenis, matome, kaip primilžis ir pieno savikaina priklauso nuo laikomų karvių skaičiaus. Žinoma, reikia atsižvelgti į ūkių ekologiškumą, žemės našumą ir kt.

Karvių skaičius, primilžis ir pieno savikaina Klaipėdos rajono ūkiuose

Analizuojant Klaipėdos r. ūkių duomenis, matyti, kad dauguma jų yra pakankamai stabilūs: kapitalo pakankamumo rodiklio reikšmė didesnė už šalies vidurkį ir kai kuriuose ūkiuose siekia net 100 procentų. Tai reiškia, kad visą turtą ūkis įsigijo savomis lėšomis. Šiuo atveju bendrojo įsiskolinimo koeficientas lygus 0. Reikia pažymėti, kad rajono respondentiniai ūkiai nėra finansiškai rizikingi, nes įsiskolinimo koeficiento reikšmė neviršija 0,6.

Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į ŪADT tinklą, veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys skelbiami leidinyje „Ūkių veiklos rezultatai 2012“. Kasmetinis leidinys rengiamas nuo 1996 metų. Jame yra daugybė statistinių lentelių, kuriose duomenys apie šalies ūkius pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, mažiau palankias ūkininkauti vietoves, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti įvairių ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus. Leidinius galite rasti kiekviename LŽŪKT rajono biure.