Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Klaipėdos r. ūkininkų ūkių veiklos analizė
Giedrė Nakvosienė
LŽŪKT Kretingos r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė
2021-12-20
Į ES respondentinių ūkių duomenų tinklą 2020 m. pateikti 22 Klaipėdos r. ūkių duomenys. Pagal ūkinę veiklą atrinkti 10 augalininkystės, 3 uogininkystės, 6 gyvulininkystės ir 3 mišrūs ūkiai.
Ūkio apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) tikslas – rinkti, kaupti ir analizuoti ūkių duomenis ES šalyse, kurie padėtų tinkamai vykdyti bendrosios žemės ūkio politikos tikslus.Galima teigti, kad ŪADT yra informacinė sistema, veikianti visose ES šalyse, atspindinti ūkių, gaminančių prekinę produkciją, ekonominę ir finansinę veiklą. To siekiant, kasmet visose ES šalyse narėse atliekami ūkių tyrimai.
Į ES respondentinių ūkių duomenų tinklą 2020 m. pateikti 22 Klaipėdos rajono ūkių duomenys. Pagal ūkinę veiklą atrinkti 10 augalininkystės, 3 uogininkystės, 6 gyvulininkystės ir 3 mišrūs ūkiai.
Augalininkystė
Apžvelgsime Klaipėdos rajone 2020 m. augintų pagrindinių grūdinių augalų derlingumą ir palyginsime su to paties rajono respondentinių ūkių derlingumu bei Lietuvos vidurkiu (1 paveikslas).
1 pav. Derlingumo palyginimas, t/ha
Visų analizuojamų augalų derlingumas respondentiniuose ūkiuose buvo didesnis nei vidutinis rajone, tačiau mažesnis nei Lietuvos ūkių vidurkis. Klaipėdos r. respondentinių ūkių vasarinių kviečių derlingumas buvo labai panašus kaip šalies, mažesnis buvo vos 0,149 t, žieminių kviečių >0,722 t, žieminių rapsų >0,145 t, vasarinių miežių >0,944 t.
Klaipėdos r. biure buvo 3 respondentiniai uogininkystės ūkiai, kurie užsiima šaltalankių uogų auginimu. 2 paveikslėlyje pavaizduotas šių uogų derlingumas, lyginant su šalies viduriu. Jis buvo 0,086 t mažesnis.
2 pav. Šaltalankių derlingumas 2020 m., t
Gyvulininkystė
Klaipėdos r. respondentiniuose ūkiuose, laikiusiuose melžiamų karvių, vidutinis laikomų gyvulių skaičius buvo 103 vnt. 3 paveikslėlyje pavaizduoti trijų paskutinių metų metiniai primilžiai iš vienos karvės Klaipėdos r. respondentiniuose ūkiuose, kurie lyginami su Lietuvos ūkiuose laikomų karvių primilžiu.
3 pav. Primilžis iš vienos karvės, t
Iš diagramos matome, kad Klaipėdos r. rodikliai ženkliai viršija Lietuvos ūkių vidurkį ir kasmet tik auga. Vidutinis pieno primilžis rajone iš vienos karvės 2020 m. – 7 t, palyginti 2020 ir 2018 m., vidutinis primilžis iš karvės padidėjo 9,03 proc., o 2020 su 2019 m. – padidėjo 4,63 procento.
Veiklos finansiniai rodikliai
Klaipėdos r. ūkių veiklos finansiniai rodikliai pateikiami 4 paviekslėlyje. Matome, kaip nuo 2018 iki 2020 m. keitėsi vidutinis grynasis pelningumas, grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, ir skolos rodiklis.
4 pav. Veiklos finansinių rodiklių palyginimas, koef.
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Pagal lentelėje pateiktus duomenis matome, kad grynasis pelningumas, palyginti 2020 su 2018 m., padidėjo 0,08 Eur, o 2020 palyginti su 2019 m., padidėjo 0,03 Eur. Vienam pardavimo eurui 2020 m. teko 0,4 Eur grynojo pelno.
Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai vykdant veiklą (be paramos). Grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis), žiūrint trijų metų seką, tik kilo ir 2020 m. pagaliau tapo teigiama reikšme.
Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudota formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso jo turto. Skolos rodiklis beveik visais metais išliko stabilus, 2020 m. pakilo labai nežymiai – 4,7 proc. Vadinasi, Klaipėdos rajono ūkininkai skolinasi saikingai, įvertindami finansinę riziką ir besikeičiančias rinkos sąlygas.
