Rugsėjo 15 d., pirmadienis | 25
Klaipėdos r. respondentų ūkių 2024 m. veiklos apžvalga
Salomėja Judickienė
LŽŪKT Klaipėdos r. biuro finansinės apskaitos konsultantė
2025-09-15
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Europos Sąjungos šalyse, siekiant sėkmingo bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo, nuolat stebima žemės ūkio subjektų ekonominė ir finansinė būklė. Šiam tikslui įgyvendinti sukurtas Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, kurioje pateikiama objektyvi ir visapusiška informacija apie įvairių kategorijų ūkio subjektų pajamas, jų ūkinę veiklą. Ką atskleidžia Klaipėdos r. respondentų ūkių 2024 m. veiklos apžvalga?
ŪADT yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis. Analizuojant Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į ŪADT, veiklos apskaitos rezultatų analizės duomenis, galima palyginti įvairių ūkių grupių veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Klaipėdos r. biure 2024 m. į ŪADT pateko 16 ūkininkų ūkiai, kurių duomenys buvo pateikti VĮ Žemės ūkio duomenų centrui toliau grupuoti bei analizuoti. Didžioji dalis ūkių yra tęstiniai ir ŪADT tyrime dalyvauja kasmet.
Klaipėdos rajone tarp respondentų vyrauja mišrūs ūkiai. Didžiausias valdomos žemės plotas – 1320,14 ha, o mažiausias – 6,49 ha. Jei didžiausias valdomos žemės plotas 2022 m. – 1041,90 ha, o jau to paties ūkio 2023 m. – 1124,67 ha (didėja 7, 94 proc.), 2024 m. plotas jau deklaruotas 1320,14 ha ŽŪN (didėja 26,71 proc., palyginus su 2022 m.). Mažiausias 2022 m. – 6,33 ha ŽŪN, 2023 m. – 6,51 ha, 2024 m. – 6,49 ŽŪN. Pastebima, kad didėja ūkiai, valdantys didesnį žemės ūkio naudmenų kiekį.
Augalų derlingumas
Kaip ir kasmet, 2024 m. ūkininkai daugiausia augino kviečių, miežių, kvietrugių, rugių, rapsų, avižų, žirnių. Atlikus analizę, gauti vidutiniai Klaipėdos rajono derlingumo duomenys, kurie 1 lentelėje palyginti su vidutiniais 2022–2024 m. derlingumo duomenimis.
1 lentelė. Augintų pagrindinių žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas, t/ha
Apžvelgę 1 lentelės duomenis, matome, kad 2023–2024 m. beveik visų apžvelgiamų žemės ūkio augalų didelių derlingumo pokyčių nebuvo. 2022–2024 m. mažesnį derlingumą įtakojo nepalankios gamtinės sąlygos.
Gyvulininkystės apžvalga
Iš apklausoje dalyvavusių ūkių 2 laiko melžiamas karves. Pastaraisiais metais vidutinis primilžis iš vienos karvės siekė 7,11 t per metus. Trejų paskutinių metų istorija pateikta 2 lentelėje.
2 lentelė. Melžiamų karvių produktyvumas Klaipėdos r. respondentiniuose ūkiuose
Lygindami 2022 m. duomenis su 2023 m. ir 2024 m. duomenimis, matome, kad primelžto pieno kiekis iš karvės padidėjo. Ūkininkai skiria didesnį dėmesį kokybiškų pašarų paruošimui. Tai, žinoma, turi įtakos produktyvumui. Rimčiau žiūrima į produktyvumo kontrolę, selekciją.
Veiklos efektyvumo rodikliai
3 lentelė. Veiklos efektyvumo rodikliai
Atliekant ūkio pelningumo analizę, skaičiuojamas grynasis pelningumas. Jo rodiklis pinigine išraiška rodo, kiek vienam pardavimų eurui tenka grynojo pelno. Kuo pelningumas didesnis, tuo ūkio veikla valdoma geriau. 2024 m. pelningumo rodiklio neženkliam padidėjimui įtakos turėjo pardavimo apimčių didėjimas, gebėjimas kontroliuoti pastoviąsias išlaidas.
Grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodo, kiek grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo vienas pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos be paramos. 2023 m. yra žema rodiklio reikšmė (nuostoliai). Tai rodo, kad ūkiai yra priklausomi nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų.
Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, t. y. kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduojama rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama didesnė finansinė rizika, tuo sunkiau, susiklosčius nepalankioms sąlygoms, bus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio, kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai jo veiklai. Klaipėdos rajono ūkininkų vidutinis skolos rodiklis, 2024 m. palyginus su 2023 m., neženkliai sumažėjo, t. y. 14,29 proc. Pagrindinė mažėjimo priežastis yra atsargus paskolų ėmimas įsigyti žemei ir investicijoms. Labai padidėjo palūkanos. Be to, bankai sunkesnėmis sąlygomis išduoda paskolas.
Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti
Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas
