Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Klaipėdos r. respondentinių ūkių 2017 m. veiklos apžvalga
Lina Bieliauskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Klaipėdos r. biuro ekonomikos konsultantė
2018-10-24
© LŽŪKT nuotr.
Europos Sąjungos (ES) šalyse, siekiant sėkmingo bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo nuolat stebima žemės ūkio subjektų ekonominė ir finansinė būklė. Šiam tikslui įgyvendinti sukurtas Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, kurioje pateikiama objektyvi ir visapusiška informacija apie įvairių kategorijų ūkio subjektų pajamas, jų ūkinę veiklą. Į ŪADT 2017 m. pateko apibendrinti 23 Klaipėdos r. ūkių duomenys.
ŪADT yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis. Analizuojant Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į ŪADT, veiklos apskaitos rezultatų analizės duomenis, galima palyginti įvairių ūkių grupių veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.
2017 m. bendras Lietuvoje deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotas sudarė 2 847 137,84 ha, o Klaipėdos rajone – 1,94 proc. (t. y. 55119,85 ha) nuo viso Lietuvoje deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto.
Klaipėdos r., 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, užregistruotas 14141 galvijas ir 852 jų laikytojai. Tai sudaro atitinkamai 2,1 proc. ir 1,64 proc. visų Lietuvoje registruotų galvijų ir jų laikytojų.
Analizuoti ir apibendrinti 23 ūkių duomenys
Klaipėdos r. 2017 m. surinkti ir išanalizuoti 23 ūkininkų ūkių, tvarkiusių buhalterinę apskaitą ir teikusių informaciją apie savo gamybinę ir finansinę veiklą, duomenys. Iš jų 10 augalininkystės ūkių, 5 – gyvulininkystės ir 8 – mišrūs.
Analizuojamu laikotarpiu (2017 m.) šie ūkiai augino vasarinius ir žieminius kviečius, vasarinius miežius, avižas, žieminius kvietrugius, pupas ir žirnius. Nepaisant 2017 m. nepalankių oro sąlygų, nuolat pliaupiančio lietaus, nagrinėjamų augalų vidutinis derlingumas, palyginti su 2016 m., buvo didesnis (1 pav.).
1 pav. Vidutinis derlingumas 2016–2017 m., t/ha
Vidutinės pardavimo kainos 2017 m., palyginti su 2016 m., taip pat buvo didesnės (2 pav.).
2 pav. Vidutinė pardavimo kaina, Eur/t
Analizuojant pienininkystės ūkių galvijų produktyvumą, matyti, kad vidutinis primilžis iš karvės 2015–2017 m. laikotarpiu didėjo (3 pav.). Tai lėmė gerėjančios galvijų laikymo sąlygos, melžimo įrangos, pašarų auginimo ir ruošimo technikos atnaujinimas, tinkamo pašarų raciono sudarymas, nuosekli veterinarinė galvijų priežiūra. Galvijų laikymo sąlygų gerinimas susijęs su naujų gyvūnų gerovės reikalavimus atitinkančių fermų statyba ar rekonstrukcija, fermų įrangos ir žemės ūkio technikos, skirtos pašarams auginti bei ruošti, atnaujinimu. Šioms investicijoms finansuoti didelė dalis ūkininkų pasinaudojo ES parama. Pasitelkus specialistus, sudaryti galvijų pašarų racionai, kokybiškai ir laiku atlikta veterinarinė galvijų priežiūra. Visi minėti veiksniai vienareikšmiškai lėmė galvijų produktyvumo rodiklių augimą.
3 pav. Vidutinis primilžis iš vienos karvės, t/vnt.
Pieno supirkimo kaina Klaipėdos r. taip pat kilo: 2015 m. vidutinė pieno supirkimo kaina buvo 165,27 Eur/t, 2016 m. – 201,69 Eur/t, o 2017 m. – 286,67 Eur/t. Tuo metu Lietuvoje vidutinė pieno supirkimo kaina atitinkamai buvo: 2015 m. – 193,39 Eur/t, 2016 m. – 183,36 Eur/t ir 2017 m. – 257,91 Eur/t. Kaip matyti, nuo 2016 m. vidutinė pieno supirkimo kaina Klaipėdos r. lenkė šalies vidutinius rodiklius.
Analizuoti finansiniai rodikliai
Sprendžiant veiklos finansines problemas, labai svarbi ūkio finansinių rodiklių analizė. Kokį finansavimo šaltinį bepasirinktų ūkis, analizuojami keli pagrindiniai finansiniai rodikliai: grynasis pelningumas, skolos rodiklis ir skolų padengimo rodiklis.
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek pelno uždirba 1 pardavimo euras. 1 lentelėje matyti, kad Klaipėdos r. respondentinių ūkių pelningumo rodiklis aukštesnis nei vidutinis Lietuvos respondentinių ūkių.
1 lentelė. Vidutiniai finansiniai rodikliai Lietuvoje ir Klaipėdos r.
Analizuojant grynojo pelningumo rodiklius, verta įvertinti faktą, kad didelę dalį žemės ūkio veiklą vykdančių subjektų pajamų sudaro gautos dotacijos ir subsidijos, susijusios su pajamomis (daugeliu atvejų – tiesioginės išmokos už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus ir gyvulius). Koks būtų žemės ūkio veiklą vykdančių subjektų grynojo pelningumo rodiklis, jei pasikeistų Lietuvos žemės ūkio politika ir nebebūtų mokamos dotacijos? Ar tai vis dar būtų pelningas verslas? 1 lentelėje pateikti Klaipėdos r. ūkių vidutiniai grynojo pelningumo rodikliai be dotacijų, susijusių su pajamomis.
Skolos rodiklis rodo, kokia turto dalis finansuojama skolomis. Iš esmės tai ūkio finansinę riziką parodantis rodiklis, t. y. kuo daugiau skolų turi ūkis, tuo didesnė rizika, kad jis nesugebės jų laiku apmokėti. Dėl šios priežasties gali brangti skolintos lėšos (pvz., didės planuojamo gauti kredito palūkanos) arba finansų institucijos atsisakys suteikti kreditą. Laikoma, kad rodiklio reikšmė neturėtų viršyti 0,6. Klaipėdos r. ūkių vidutinės skolos rodiklių reikšmės pateiktos 1 lentelėje.
Skolų padengimo rodiklis rodo, ar ūkis pajėgus generuoti tokius pinigų srautus (pinigines įplaukas ir išlaidas), kurie užtikrintų savalaikius finansinių skolų apmokėjimus (t. y. paskolų, lizingo ir kitų finansinių skolų). Priimta, kad šio rodiklio reikšmė neturėtų būti mažesnė kaip 1,25. Mažesnė reikšmė vėlgi didins skolintų lėšų kainą arba finansų institucijos atsisakys suteikti kreditą. Klaipėdos r. vidutinės paskolų padengimo reikšmės pateiktos 1 lentelėje.
Apibendrinant galima teigti, kad Klaipėdos r. ūkių ekonominė veikla auga. Tą rodo ir finansiniai rodikliai, kurie atitinka arba yra didesni už vidutinius šalies rodiklius.
Naudinga vaizdo informacija
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
