Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Kelmės rajono respondentinių ūkių 2014 metų duomenų analizė
Violeta Bertašienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kelmės r. biuro ūkio apskaitos konsultantė
2015-12-01
Europos Sąjungos Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) yra pagrindinis duomenų šaltinis, kuris parodo žemės ūkio pajamų lygį ūkiuose, derlingumą atskirose Lietuvos regionuose, ūkių veiklos ekonominius rodiklius ir procentinę tiesioginių Europos Sąjungos išmokų dalį ūkio pajamų balanse.
Kelmės rajono biuras į ŪADT tinklą 2014 m. pateikė 38 respondentinių ūkių anketas. Jie atrinkti pagal skirtingus dirbamos žemės plotus, ūkių tipus, ekonominius dydžius ir plėtojamą žemės ūkio veiklą.
Pagal veiklos kryptį dauguma atrinktų ūkių buvo mišrūs, 30 iš jų vertėsi augalininkyste ir gyvulininkyste. Augalininkystės kryptį buvo pasirinkę 5 ūkiai. Pieninę gyvulininkystę plėtojo tik 3 respondentiniai ūkiai. Tai lėmė kritusios pieno kainos.
Pagal dirbamos žemės plotą 20 respondentų ūkiai buvo iki 100 ha žemės, 11 – nuo 100 iki 300 ha ir 7 ūkiai – nuo 300 iki 660 hektarų.
1 lentelė. Respondentiniuose ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumo palyginimas, t/ha
Iš 1 lentelės matyti, kad Kelmės r. respondentų ūkiuose derlingumas, palyginus 3 m., geriausias buvo 2014 m., tai lėmė geresnės gamtinės sąlygos.
2 lentelė. Gyvulių skaičius ir produktyvumas
Iš 2 lentelės matome drastiškai sumažėjusį karvių skaičių rajone ir produktyvumo sumažėjimą. Daugiausia gyvulininkystės pajamų sudarė mėsinės gyvulininkystės pajamos.
3 lentelė. Kelmės r. respondentinių ūkių veiklos ekonominiai rodikliai
Iš 3 lentelės matyti, kad 2014 m. didžiausios Kelmės r. respondentų pajamos gautos iš augalininkystės, o 2013 m. – iš gyvulininkystės. Jos sumažėjo dėl žemų pieno ir mėsos supirkimo kainų.
Gamybinis veiklos pelnas 2014 m. – 5662 Lt, kai vidurkis Lietuvoje 2013 m. buvo 7130 Lt. Iš 38 pateiktų anketų duomenų paaiškėjo, kad net 21 ūkis 2014 m. dirbo nuostolingai.
Kapitalo pakankamumo rodiklis (4 lentelė) rodo, kokį procentą sudaro nuosavybė. Kelmės r. respondentų šis rodiklis yra gana aukštas. Tai rodo, kad dauguma ūkių nuosavu kapitalu gali padengti įsipareigojimus.
4 lentelė. Kelmės r. respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodikliai
Bendrasis įsiskolinimo rodiklis rodo, kokia turto dalis yra finansuojama skolomis. Šis Kelmės r. respondentų rodiklis yra žemesnis už Lietuvos vidurkį. Tai rodo, kad respondentai nelinkę turto finansuoti skolintomis lėšomis.
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimų litui tenka grynojo pelno. Kelmės r. respondentų šis rodiklis yra neigiamas, tai yra didžioji dalis ūkių dirbo nuostolingai.
Turto apyvartumo rodiklis rodo, kaip efektyviai ūkis naudoja visus išteklius, kiek 1 turto litas sukuria pajamų. Kelmės r. respondentai neefektyviai naudojo visus savo išteklius ir tas rodiklis daug žemesnis, palyginti su Lietuvos vidurkiu.
Didelę dalį Kelmės r. respondentų pajamų sudaro subsidijos. Šis rodiklis rodo, kad Kelmės r. respondentai be subsidijų neišgyventų. Jos sudaro net 33,35 proc., kai vidurkis Lietuvoje – 22,71 procento. Tai lemia, kad dauguma atrinktų respondentų ūkininkauja mažiau palankiose vietovėse.
