Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Kelmės rajono 2012 metų respondentinių ūkių analizė
Mindaugas Milkintas
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kelmės r. biuro ūkio apskaitos konsultantas
2013-11-25
Europos Sąjungos Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) yra pagrindinis duomenų šaltinis apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą. Šioje sistemoje kaupiami duomenys, apibūdinantys ūkininkų dalyvavimo žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkose rezultatus.
Kelmės rajono biuras 2011 m. ŪADT tinklui pateikė 42 respondentinių ūkių, atrinktų pagal skirtingus ekonominius dydžius ir ūkių tipus, anketas. Visi ūkiai buvo biuro buhalterinės apskaitos klientų, todėl analizei naudoti buhalterinės apskaitos registrų duomenys.
Pagal veiklos kryptį didžiausias skaičius mišrių ūkių, kuriuose vyrauja pieninė gyvulininkystė (23), likusieji 19 ūkių vertėsi augalininkyste. Pagal dirbamos žemės plotus daugiausia ūkių (22), kurie dirbo iki 100 ha, 9 ūkiai turėjo nuo 100 iki 300 ha žemės ir 11 ūkių dirbamos žemės plotas sudarė daugiau kaip 300 hektarų.
Kelmės rajone pagal tipologiją 2012 m. analizei atrinkti 42 respondentiniai ūkiai. Iš jų 23 laikytos karvės. Metų pabaigoje iš viso laikytos 422 karvės, iš kurių primelžta 4 106 983 kg pieno. Pieno primilžis iš karvės – 5 111 kilogramų. Pieno savikaina kintamosiose išlaidose – 0,37 Lt/kg.
2012 m. respondentinių ūkių bendras žemės plotas sudarė 8 005,65 ha ir svyravo nuo 17,95 iki 749,60 hektaro. Kviečius augino 20 respondentinių ūkių. Šių augalų derlingumas buvo 4,95 t/ha (respublikoje 2011 m. – vidutiniškai 3,48). Miežius augino 28 ūkiai. Jų derlingumas – 3,15 t/ha (respublikoje 2011 m. – vidutiniškai 2,91). Rapsus augino 9 ūkiai, o jų derlingumas 2,62 t/ha (respublikoje 2011 m. – vidutiniškai 2,09). Avižas augino 10 respondentinių ūkių. Šių augalų derlingumas – 2,12 t/ha. (respublikoje 2011 m. – vidutiniškai 2,62). Kvietrugius augino 11 respondentų, jų derlingumas – 3,49 t/ha (respublikoje 2011 m. – vidutiniškai 2,45). Bulves augino 21 respondentas. Derlius – 21,83 t/ha (respublikoje 2011 m. – vidutiniškai 16,50). Cukrinius runkelius augino 1 respondentas ir gavo 52,03 t iš ha (respublikoje 2011 m. – vidutiniškai 49,81).
Iš šių palyginimų matome, kad Kelmės r. respondentinių ūkių vidutiniai derlingumai didesni nei 2011 m. šalies vidurkis. Įtakos tam turėjo palankesnės 2012 m. gamtinės sąlygos. Analizuojant rajono respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodiklius, t. y. kapitalo pakankamumo rodiklį, kuris parodo, kiek turto ūkis yra įsigijęs savo lėšomis, matyti, kad vidurkis Kelmės rajone – 89,19. Taigi galima teigti, kad ūkiai beveik visą turtą įsigijo savo lėšomis. Tai rodo, kad ūkiai nėra finansiškai rizikingi. Turto apyvartumo rodiklis rodo, kaip ūkiai naudoja išteklius, kiek 1 turto litas sukuria pajamų. Rajono respondentiniuose ūkiuose šis rodiklis svyruoja nuo 0,08 iki 0,83 ir vidutiniškai yra 0,3 (respublikoje 2011 m. – vidutiniškai 0,21). 2012 m. 33 proc. respondentinių ūkių buvo nuostolingi. Žinoma, situaciją gerino gaunamos tiesioginės išmokos – kurių dalis pajamose sudarė vidutiniškai 25,6 procento.
