Kelmės rajono 2011 m. respondentinių ūkių duomenų apžvalga

Daiva Karklelienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavomo tarnybos Kelmės r. konsultavimo biuro ūkio apskaitos konsultantė

2012-11-29

Europos Sąjungos Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) yra pagrindinis duomenų šaltinis apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą. Šioje sistemoje kaupiami duomenys, apibūdinantys ūkininkų dalyvavimo žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkose rezultatus.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Respondentinių ūkių analizė

Kelmės rajono biuras 2011 m. į ŪADT tinklą pateikė 54 respondentinių ūkių, atrinktų pagal skirtingus ekonominius dydžius ir ūkių tipus, anketas. Visų ūkių buhalterinė apskaita tvarkoma biure, todėl buvo panaudoti buhalterinės apskaitos registrų duomenys.

Pagal veiklos kryptį didžiausias skaičius (40) mišrių ūkių, kuriuose vyravo pieninė gyvulininkystė, 4 ūkiuose auginti tik mėsiniai galvijai ir likusieji 10 ūkių vertėsi augalininkyste. Pagal dirbamos žemės plotus daugiausia ūkių (30), kurie dirbo iki 100 ha, 14 ūkių turėjo žemės nuo 100 iki 300 ha ir 10 ūkių dirbamos žemės plotas sudarė per 300 hektarų.

Atlikus šių respondentinių ūkių ūkinės-finansinės veiklos analizę, buvo gauti vidutiniai 2011 m. rodikliai, kurie lyginti su 2010 m. vidutiniais rajono rodikliais ir su 2010 m. vidutiniais rodikliais Lietuvoje.

1 pav. Grūdinių augalų derlingumas.

2011 m. vidutiniai derlingumo rodikliai, lyginant su 2010 m. vidutiniais rodikliais rajone, sumažėję, išskyrus avižų ir rapsų, tačiau jie didesni, lyginant su 2010 metų Lietuvos vidurkiu, išskyrus kviečių ir rapsų. Žieminių kviečių ir rapsų mažesnį derlių lėmė nepalankios gamtinės sąlygos, iššalo šių augalų plotai.

Vidutinis gyvulių skaičius ir produktyvumas

Vienam respondentiniam ūkiui rajone teko vidutiniškai 23 pieninės karvės, kai Lietuvoje šis rodiklis 2010 m. buvo 5. Daugiausia viename ūkyje laikyta 254 karvės. Vidutinis primilžis iš karvės, lyginant su 2010 m. vidurkiu rajone, sumažėjo 738 kg, arba 13,1 procento. Lyginant su 2010 m. Lietuvos vidurkiu, šis rodiklis mažesnis 2 procentais.

2 pav. Primelžta pieno iš karvės.

Veiklos ekonominiai rodikliai

Bendrosios produkcijos struktūra rajono respondentiniuose ūkiuose labai panaši kaip ir Lietuvoje 2010 m. – daugiau nei pusę pajamų sudaro augalininkystės pajamos.

Bendroji produkcija, lyginant su 2010 m. rajono vidurkiu, yra sumažėjusi 218,5 t/Lt, arba 37 procentais. Įtakos turėjo mažesnis grūdinių augalų derlingumas, žemesnės pieno supirkimo kainos, kai kuriuose ūkiuose sumažinta pieninių karvių banda. Didelės veiklos sąnaudos lėmė gamybinės komercinės veiklos nuostolį. Rajone jis siekia vidutiniškai – 2550 Lt, kai Lietuvoje 2010 m. šis rodiklis buvo teigiamas.

3 pav. Bendrosios produkcijos struktūra.

4 pav. Bendrosios produkcijos pokytis.

Veiklos efektyvumo vidutiniai rodikliai rodo, kad 89 proc. turto finansuojama iš nuosavų lėšų. Tai užtikrina didelį stabilumą. Bijant rizikos, investicijoms naudojamos nuosavos lėšos. Lyginant su 2010 m. rajono vidurkiu, šis rodiklis padidėjęs nuo 68 iki 89. Ūkiai likvidūs, lengvai galintys padengti finansinius įsipareigojimus. Turto apyvartumo rodiklio mažėjimas nuo 0,27 2010 m. iki 0,24 2011 m., reiškia turto panaudojimo efektyvumo mažėjimą. Lietuvoje šis rodiklis 2010 m. siekė 0,22. Bendrasis pelningumas nėra didelis – vidutinis rodiklis yra 0,1. Lietuvos vidurkis 2010 m. – 0,12. Subsidijų dalis pajamose sudaro 30,3 proc., kai 2010 m. Lietuvoje šis rodiklis siekė 28,14 procento.

Nors gamybinės veiklos rodikliai ir prastesni, lyginant su 2010 m. vidutiniais rodikliais, tačiau ūkiai išliko finansiškai stabilūs ir mokūs.