Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Kelmės r. ūkininkų ūkių 2023 m. analizė
Aušra Mikalauskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kelmės r. biuro finansinės apskaitos konsultantė
2024-11-05
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) yra pagrindinis ES ūkių pajamų lygio ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumo duomenų šaltinis. Į jį pateko 45 Kelmės r. 2023 m. respondentinių ūkių veiklos anketos.
Lietuvoje duomenis į ŪADT teikia Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT), laikantis visiško konfidencialumo, lyginami visų respondentų veiklos rezultatai. LŽŪKT kiekvienais metais pateikia apibendrintą analizę. Duomenys pateikiami pagal ūkininkavimo kryptį, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, apskritis, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves ir t. t. Tai leidžia palyginti įvairių ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.
LŽŪKT Kelmės r. biuro finansinės apskaitos ir ekonomikos konsultantės užpildė 45 respondentines anketas. Kelmės r. 2023 m. daugiausia vyravo mišrūs ūkiai. Užpildyta viena ŽŪB anketa. Atliekant respondentinių ūkių gamybinės ir finansinės veiklos analizę, palyginti 2021–2023 m. Kelmės r. duomenys su Lietuvos ūkių vidutiniais duomenimis.
Kelmės r. ūkių gamybinės veiklos rodikliai
Ir augalininkystės, ir gyvulininkystės ūkiai savo valdomuose plotuose augino kviečius, rapsus, žirnius, avižas ir t. t.
1 lentelė. Vidutinis Kelmės r. ir Lietuvos ūkiuose augintų augalų derlingumas, t/ha
Kaip matyti 1 lentelėje, beveik visų Kelmės r. ūkiuose augintų augalų vidutinis derlingumas didesnis už vidutinį Lietuvos derlingumą. Remiantis 1 lentelės duomenimis, 2023 m. Kelmės r. ūkiuose sumažėjo ir vasarinių, ir žieminių miežių vidutinis derlingumas.
Gyvulininkystės ūkių pagrindinis gamybinės veiklos rodiklis – primilžis iš vienos karvės.
2 lentelė. Vidutinis produktyvumas ir vidutinė pieno pardavimo kaina
2023 m. lygindami su 2021, matome, kad vidutinis primilžis iš vienos karvės mažėjo, o tam įtakos turėjo pieno supirkimo kainos kritimas ir būtinų pieno gamybai sąnaudų didėjimas. 2023 m. daug mišrių, smulkesnių ūkių atsisakė pieninės galvijininkystės.
Kelmės r. ūkių finansinės veiklos rodikliai
Ūkio finansinė analizė – vienas objektyviausių būdų, padedančių geriau suvokti vykstančius procesus ir numatyti, ar ūkis eina teisingu keliu, kokios yra jo plėtros, skolinimosi galimybės, ar negresia nemokumas, išanalizuoti galimybes, kaip gerinti padėtį ateityje.
Geriausiai ūkio veiklą apibūdina grynojo pelningumo, grynojo pelningumo be dotacijų ir skolos rodikliai.
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek vienas pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno.
3 lentelė. Grynojo pelningumo palyginimas, koef.
Grynojo pelno mažėjimui įtakos turi išaugusios kintamos ir pastovios bei palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo sąnaudos. Todėl būtina išsiaiškinti sąnaudų didėjimo priežastis, ypač, kai gamybos apimtys kardinaliai nesikeičia. Žiūrint į 2 lentelę, matosi, kad 2021– 2022 m. Kelmės r. ūkių ir Lietuvos vidutinis grynasis pelningumas nesiskiria, arba skiriasi neženkliai. 2023 m. grynojo pelningumo koeficiento skirtumas tarp Kelmės r. ir Lietuvos ūkių – 0,11. Tam įtakos turėjo 2022 m. rudenį pirktos brangios trąšos 2023 m. derliui užauginti ir kritusios užaugintos produkcijos supirkimo kainos.
Išanalizavus Kelmės r. respondentinius ūkius, matyti, kad jie 2023 m. buvo stabilūs ir baigė metus su nedideliu pelnu, o gaunamos tiesioginės išmokos ir kita parama leido plėtoti žemės ūkio verslą.
