Balandžio 25 d., ketvirtadienis | 24
Kelmės r. respondentinių ūkių 2019 m. duomenų apžvalga
Sandra Urbonienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kelmės r. biuro ekonomikos konsultantė
2020-12-01
© LŽŪKT nuotr.
Europos Sąjungos šalių Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – informacinė sistema, veikianti nuo 1965 m., kurios tikslas – rinkti, kaupti ir analizuoti ūkių duomenis ES šalyse. Kitaip tariant, ŪADT yra informacinė sistema, veikianti visose ES šalyse, kuri atspindi ūkių, gaminančių prekinę produkciją, ekonominę ir finansinę veiklą. Kasmet visose ES šalyse narėse atliekami ūkių tyrimai, kurių duomenys padeda tinkamai vykdyti bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslus.
Lietuva taip pat dalyvauja ūkių tyrimuose. Iš visos šalies ūkiai atrenkami pagal statistinės atrankos metodus, vadovaujantis dviem pagrindiniais kriterijais: pagal ūkio ekonominį dydį (iš viso yra 14 grupių arba klasių), ir priklausomai nuo vykdytos veiklos – ūkininkavimo tipą (iš viso yra 21 tipas). Renkant duomenis, laikomasi savanoriškumo ir konfidencialumo principų.
Kasmet atrinktų analizei ūkių duomenis surenka VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir juos atitinkamai apdorojusi pateikia Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto darbuotojams, kurie juos susistemina ir pateikia Europos Komisijai.
Renkami, analizuojami ir sisteminami ūkių fiziniai ir struktūriniai duomenys: vietovė, pasėlių plotai, gyvulių skaičius, darbo jėga ir kt., bei ekonominiai duomenys: produkcijos vertė, pagrindinis kapitalas, pirkimas ir pardavimas, savikaina, įsipareigojimai, subsidijos. Į ŪADT tinklą daugiausia patenka trijų pagrindinių tipų ūkiai, užsiimantys pienine gyvulininkyste, auginantys javus ir rapsus ir mišrūs augalininkystės ir žolėdžių gyvūnų.
Duomenis pateikė 40 ūkių
Pagal 2019 m. ūkio apskaitą į ŪADT pateko 40 Kelmės rajono ūkių duomenys. Iš jų 5 ūkiai plėtojo augalininkystę, 7 ūkiai – pieninę gyvulininkystę, 3 ūkiai – mėsinę galvijininkystę, 21 buvo mišrus augalininkystės ir žolėdžių gyvulių. Iš visų 40 ūkių 3 vykdė ekologinę žemės ūkio produkcijos gamybą. Daugelis ūkių – tęstiniai, t. y. jų duomenys į šį tinklą teikiami jau ne vienerius metus, todėl galima analizuoti ir palyginti, kaip keitėsi jų vykdoma veikla ir jos rodikliai.
Remiantis apskaitos duomenimis, analizuoti vidutiniai finansiniai šių respondentinių ūkių rodikliai ir lyginti su visos Lietuvos tokių ūkių rodiklių vidurkiais.
Analizuojant grynojo pelningumo rodiklį, nustatyta, jog 2019 m. grynojo pelningumo rodiklis rajone siekė 0,32, kai tuo metu Lietuvos respondentų vidurkis – 0,29.
1 lentelė. Grynasis pelningumas
Siekiant sužinoti, kaip rajono ūkiams sekėsi vykdyti veiklą be paramos (tiesioginės išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.), analizuotas grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis. Analizei buvo paimti mišrių augalininkystės ir žolėdžių gyvulių ūkiai ir ūkiai, užsiimantys augalininkyste, pienine bei mėsine gyvulininkyste. Čia rajono ūkių, užsiimančių augalininkyste, pienine bei mėsine gyvulininkyste rodiklis buvo žemesnis už Lietuvos vidurkį ir siekė -0,04. Tai leidžia daryti išvadą, jog tokio veiklos pobūdžio rajono ūkiams sunkiau veiklą vykdyti be tiesioginės paramos.
2 lentelė. Grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis) augalininkystės, pieninės ir mėsinės gyvulininkystės ūkiuose
Tačiau, paanalizavus mišrių augalininkystės ir žolėdžių gyvulių ūkių duomenis, galima daryti išvadą, kad tokio veiklos pobūdžio ūkiai yra labiau priklausomi nuo paramos ir be jos veiklą vykdyti būtų sudėtinga.
3 lentelė. Grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis) mišriuose augalininkystės ir žolėdžių gyvulių ūkiuose
Skolos rodiklis rodo, kokia ūkio turimo turto dalis finansuota skolintomis lėšomis. Kritinė skolos rodiklio riba – iki 0,6 punkto. Kuo didesnė reikšmė, tuo didesnė ūkio finansinė rizika. Analizuojant Kelmės r. ūkius, galima daryti prielaidą, kad jie mažai įsiskolinę, rodiklis žemas, palyginti su Lietuvos ūkių vidurkiu,. Rajono ūkių skolos rodiklio koeficientas buvo mažesnis visu 2017–2019 m. laikotarpiu.
4 lentelė. Skolos rodiklis
Reikėtų pažymėti, kad analizuoti ne tik rajono ūkių finansiniai, bet ir ekonominiai (ūkių gamybinės veiklos) rodikliai: derlingumas, gyvulininkystės produkcijos gamyba.
Analizuojant rajono ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumą, matyti, kad 2019 m. rajono grūdinių augalų augintojams nebuvo blogi. Rajone veikiančių ūkių žemės ūkio augalų derlingumas buvo vos mažesnis už Lietuvos vidurkį, o žieminių rapsų net didesnis už Lietuvos vidurkį.
5 lentelė. Kelmės r. ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumas, t/ha
Kelmės r. gyvulininkystės ūkiuose 2019 m. vidutinis pieno primilžis iš vienos karvės buvo 4,72 t, mažesnis negu Lietuvos vidurkis (4,79 t). Žemesnę už vidutinę rodiklio reikšmę lėmė tai, kad kai kurie Kelmės rajone veikiantys ūkiai 2019 m. atsisakė melžiamų karvių.
6 lentelė. Kelmės r. ūkiuose vidutinis primilžis iš karvės, t
Atliekant rajono 2019 m. ūkių analizę, dalyvavo ir smulkūs ūkiai, kuriems sudėtingiau diegti inovacijas, didinti pagaminamos produkcijos kiekį ir konkuruoti su stambiais, tačiau 2019 m. Kelmės r. visi respondentiniai ūkiai išliko stabilūs, mokūs ir likvidūs.
Parengta pagal Kelmės r. 2019 m. respondentinių ūkių duomenų analizę.
Vaizdo reportažas
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
