ŪADT tinklas buvo sukurtas bendrosios žemės ūkio politikos reikmėms ir ypač naudingas renkant apskaitos duomenis, reikalingus norint apskaičiuoti kasmetines žemės ūkio įmonių pajamas ir išanalizuoti jų komercinę veiklą. Pagal minėtus nuostatus pagrindinis ŪADT tikslas – kaupti duomenis, kurie padėtų detaliai išanalizuoti žemės ūkio būklę – rinką ir pajamas. Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, neskelbiama. Skelbiami tik apdoroti duomenys, parodantys ūkių grupių vidutinius rezultatus.
Kelmės rajono biuras 2013 m. į ŪADT tinklą pateikė 37 respondentinių ūkių, atrinktų pagal skirtingus ekonominius dydžius ir ūkių tipus, anketas. Dviejų ūkių apskaitos duomenys buvo atlikti apklausos būdu, likusių 35 ūkių buhalterinė apskaita tvarkyta biure, todėl buvo naudoti buhalterinės apskaitos registrų duomenys. Pagal veiklos kryptį didžiausias skaičius mišrių ūkių – 27, kuriuose vyravo pieninė gyvulininkystė, 3 ūkiuose auginti tik mėsiniai galvijai ir likusieji 7 ūkiai vertėsi augalininkyste. Pagal dirbamos žemės plotus daugiausia ūkių (25), kurie dirbo iki 100 ha, 8 ūkiai turėjo žemės nuo 100 iki 300 ha ir 4 ūkių dirbamos žemės plotas sudarė per 300 hektarų.
1 lentelė. Vidutinis augalų derlingumas, t/ha
2013 m. vidutiniai rajono derlingumo rodikliai, lyginant su 2012 m. vidutiniais rodikliais Lietuvoje, sumažėję, išskyrus grūdinius mišinius. Pusė Kelmės r. respondentinių ūkių įsikūrę mažiau palankios ūkininkauti vietovėse, todėl ir grūdinių augalų derlingumas mažesnis nei vidutinis Lietuvoje.
1 pav. Vidutinis gyvulių skaičius ir produktyvumas
Vienam respondentiniam ūkiui rajone teko vidutiniškai 62 pieninės karvės, kai Lietuvoje šis rodiklis 2012 m. buvo 5. Daugiausia viename ūkyje laikytos 302 karvės. Vidutinis primilžis iš karvės, lyginant su 2012 m. vidurkiu Lietuvoje, buvo didesnis 716 kilogramais. Rajone laikytų kiaulių skaičius taip pat daug didesnis nei Lietuvoje 2012 metais.
2 pav. Bendrosios produkcijos struktūra ūkiuose, %
2013 m. Kelmės rajone gyvulininkystės pardavimų pajamas sudarė 55 proc., augalininkystės – 28 proc., paslaugų – 17 procentus.