Kėdainių r. ūkių ekonominių, finansinių rodiklių analizė

Lida Ditkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kėdainių r. biuro buhalterinės apskaitos-ekonomikos konsultantė

2020-11-29

© LŽŪKT nuor.

LŽŪKT Kėdainių r. biuras išanalizavo 181 rajono ūkių duomenis, iš kurių 154 ūkiai vertėsi tik augalininkyste (javai, rapsai, ankštiniai javai), 11 ūkių – daržininkyste, 13 ūkių – gyvulininkyste, likusieji – mišria veikla.

Ūkių dydis svyruoja nuo 0,24 ha iki 1691,46 ha. Didžiausią pasėlių dalį sudarė žieminiai kviečiai, taip pat auginti rapsai, miežiai, kvietrugiai, cukriniai runkeliai. Daržininkystės ūkiuose auginta bulvių, morkų, kopūstų.

1 lentelė. Pateikiamas vidutinis augalų derlingumas Kėdainių r. 2017–2019 m.

1 pav. Derlingumas 2017–2019 m.

Pagal pateiktus lentelės duomenis matome, kad lyginant 2019 m. su 2017 m., visų augalų derlingumas mažėjo, žieminių kviečių derlingumas sumažėjo 15,94 proc., vasarinių kviečių net 27,05 proc., žieminių rapsų derlingumas mažėjo 5,85 proc., o žirnių – 31,04 proc. Tokią situaciją lėmė 3 praėję nepalankūs metai dėl stichinių meteorologinių reiškinių žemės ūkiui, kai buvo skelbiamos ekstremalios situacijos (2017 m. dėl kritulių pertekliaus, 2018 ir 2019 m. dėl stichinės sausros). Bet ir ekstremaliomis sąlygomis dirbantys Kėdainių rajono ūkininkai užaugino daugiau derliaus, negu Lietuvos vidurkis. Analizuodami 2019 m. duomenis, matome, kad žieminių kviečių prikulta 5,69 proc. daugiau negu Lietuvos vidurkis, vasarinių kviečių – 7,75 proc. daugiau.

2 lentelė. Kėdainių r. ūkių produkcijos pardavimo kainos 2017–2019 m.

2 pav. Kėdainių r. ūkių produkcijos pardavimo kainos 2017–2019 m.

Pagal pateiktus duomenis matosi, kad supirkimo kainos 2017–2019 m. svyravo, lyginant 2017 m. su 2018 m., žieminių ir vasarinių kviečių kainos kilo, atitinkamai žieminių kviečių – 19,37 proc., vasarinių kviečių – 29,17 proc., lyginant tą patį laikotarpį, žieminių rapsų ir žirnių kaina krito, žieminių rapsų – 5,21 proc., žirnių – 11,16 proc. Tačiau lyginant 2017 m. su 2019 m., kainos kilo, išskyrus žirnių, kuri tuo laikotarpiu krito 11,67 proc.

Daržininkystės ūkiuose daugiausia auginta bulvių, morkų ir kopūstų. Šių daržovių derlingumo vidurkis Kėdainių rajone 2017–2019 m. pateikiamas lentelėje.

3 lentelė. Daržovių derlingumas Kėdainių r. respondentiniuose ūkiuose 2017–2019 m.

3 pav. Derlingumas, t/ha

Pagal pateiktus duomenis matome, kaip analizuojamu 3 m. laikotarpiu keitėsi daržovių derlingumo vidurkis. Bulvių derlingumas, lyginant 2017 m. su 2018 m. ir 2019 m., mažėjo, 2018 m. – 10,59 proc., o 2019 – 8,79 proc. , morkų derlingumas taip pat mažėjo, atitinkamai 2018 m. – 5,89 proc., 2019 m. – 10,64 proc. Kopūstų derlingumas, lyginant 2017 m. su 2018 m., mažėjo 18,19 proc., o lyginant 2017 m. su 2019 m., didėjo net 45,38 proc.

Kėdainių rajono respondentinių ūkių veiklos finansiniai rodikliai pateikiami lentelėje. Joje matome, kaip keitėsi vidutiniškai grynasis pelningumas, grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis) ir skolos rodiklis 2017–2019 m.

4 lentelė. Finansinių rodiklių vidurkių palyginimas

4 pav. Finansinių rodiklių vidurkiai

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek vienas pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Pagal lentelėje pateiktus duomenis matome, kad grynasis pelningumas, lyginant 2017 m. su 2019 m., sumažėjo net 25,80 proc. Vienam pardavimo eurui 2019 m. teko 0,23 Eur grynojo pelno. Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo vienas pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis) taip pat sumažėjo, lyginant 2017 ir 2018 m. – 58,82 proc., lyginat 2017 su 2019 m., šis rodiklis sumažėjo net 70,59 proc. Tokią situaciją lėmė 3 praėję nepalankūs metai – dėl stichinių meteorologinių reiškinių, kai buvo skelbiamos ekstremalios situacijos (2017 m. – dėl kritulių pertekliaus, 2018 m. ir 2019 m. – dėl stichinės sausros).

Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Skolos rodiklis visais metais didėjo labai nežymiai, lyginat 2017 m. su 2018 ir 2019 m., padidėjo 9,09 proc. Didesnis skolos rodiklis rodo, kad didesnė dalis turto finansuota skolintomis lėšomis. Matome, kad Kėdainių r. ūkių situacija gera, netgi daugeliu atvejų ūkiai skolų turi mažiau, palyginti su Lietuvos vidurkiu.

Vaizdo reportažas

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi