Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24

Kėdainių r. respondentinių ūkių ekonominių, finansinių rodiklių analizė

2018-12-26

© LŽŪKT nuotr.

LŽŪKT Kėdainių r. biuras išanalizavo 200 rajono ūkių duomenis, iš kurių 158 ūkiai vertėsi tik augalininkyste (javai, rapsai, ankštiniai javai, cukriniai runkeliai), 6 – daržininkyste, 15 – gyvulininkyste, 2 – bitininkyste ir 19 – mišria veikla.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Ūkių dydis – nuo 0,24 ha iki 1782,05 ha. Didžiausią pasėlių dalį sudarė žieminiai kviečiai, taip pat auginti rapsai, miežiai, kvietrugiai, cukriniai runkeliai. Daržininkystės ūkiuose augintos bulvės, morkos, svogūnai, kopūstai.

1 lentelė. Vidutinis augalų derlingumas Kėdainių r. 2015–2017 m., t/ha

WEb-lentele1

Web-pav1_11 pav. Vidutinio augalų derlingumo Kėdainių r. palyginimas 2015–2017 m., t/ha

Pagal pateiktus 1 lentelės duomenis matome, kad 2017 m. palyginti su 2015 m., žieminių rapsų ir cukrinių runkelių derlingumas padidėjo atitinkamai 3,06 proc. ir 8,77 proc., o žieminių kviečių ir žirnių sumažėjo: kviečių – 1,42 proc., žirnių – 16,25 proc., 2017 m. palyginti su 2016 m., žieminių kviečių ir žirnių derlingumas padidėjo: kviečių – 9,42 proc., žirnių – 9,84 proc., cukrinių runkelių – 6,24 proc., žieminių rapsų derlingumas sumažėjo 7,48 proc.

Iš 15 Kėdainių r. ūkių, besiverčiančių gyvulininkyste, 14 buvo pienininkystės ir 1 užsiėmė mėsine gyvulininkyste. Karvių skaičius 11 ūkių buvo iki 10 vnt., 1 ūkyje – 30 ir 3 ūkiuose jų laikyta nuo 50 iki 80. Pieno primilžio iš karvės vidurkis Kėdainių r. 2015–2017 m. pateikiamas 2 paveiksle.

Web-pav22 pav. Primilžio iš vienos karvės vidurkio Kėdainių r. ūkiuose 2015–2017 m. palyginimas, t

Pagal 2 pav. pateiktus duomenis matome, kaip analizuojamu 3 m. laikotarpiu keitėsi pieno primilžio iš karvės vidurkis. Vidutinis pieno primilžis iš vienos karvės didžiausias 2015 m. – 6,10 t, o 2016 –2017 m. jis sumažėjo, palyginti 2017 m. ir 2015 m., vidutinis primilžis iš karvės sumažėjo 2,13 proc., o 2017 m. su 2016 m. padidėjo 3,83 proc.

Kėdainių r. ūkių veiklos finansiniai rodikliai pateikiami 2 lentelėje. Joje matome, kaip nuo 2015 m. iki 2017 m. keitėsi vidutinis grynasis pelningumas, grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis) ir skolos rodiklis.

2 lentelė. Finansinių rodiklių vidurkiai

WEb-lentele2

Web-pav33 pav. Finansinių rodiklių vidurkiai

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Pagal lentelėje pateiktus duomenis matome, kad grynasis pelningumas, palyginti 2017 m. su 2015 m., sumažėjo 11,43 proc., o 2017 m. palyginti su 2016 m., padidėjo 19,23 proc. Vienam pardavimo eurui 2017 m. teko 0,31 Eur grynojo pelno.

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo vienas pardavimo pajamų euras, t. y. rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai vykdant veiklą (be paramos).

Grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis) taip pat sumažėjo, palyginti 2017 m. ir 2015 m., 22,73 proc., o 2017 m. su 2016 m. šis rodiklis padidėjo net 183,33 proc. Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, t. y., kokia dalis skolintų lėšų panaudota formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso jo turto. Skolos rodiklis visais metais kito nežymiai, lyginat 2017 m. su 2015 m., ir 2016 m. sumažėjo 3,23 proc. Žemas skolos rodiklis rodo, kad labai nedidelė dalis turto finansuota skolintomis lėšomis.

Atliktos analizės dėka galima daryti išvadą, kad daugiausia Kėdainių r. ūkių – augalininkystės, kurių pastaroji veikla duoda daugiausia pajamų. Gyvulininkystės ūkiai dažniausiai orientuoti į pieno gamybą.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi